Rima Baškienė
Lietuvos Respublikos Seimo narė
Seimo narių grupė surengė spaudos konferenciją: "Teikiamas socialinis modelis. Ar jis atitinka susitarimą Trišalėje taryboje?"
2015-10-15
Seimo nariai Rima Baškienė, Povilas Gylys ir Povilas Urbšys inicijavo Mišrios Seimo narių grupės spaudos konferenciją: "Teikiamas socialinis modelis. Ar jis atitinka susitarimą Trišalėje taryboje?", kurioje dalyvavo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas A. Černiauskas ir teisininkas J. Vilys.
Pradėdama spaudos konferenciją Seimo narė Rima Baškienė kalbėjo: "Seime teikiamas labai svarbių įstatymų paketas, kurių kokybe galima tik stebėtis - tai tik pusfabrikatis. Daug kartų išsakyti pastebėjimai, kad nesuradus kompromiso su Trišale taryba, įstatymai neturi būti teikiami - neišgirsti. Atkreiptinas dėmesys į per 150 Teisės departamento pastabų ir gausybę būsimų pasiūlymų dėl visuomenės nerimą sukėlusių kai kurių nuostatų. Pokyčiai mūsų valstybėje - būtini, tačiau ar tikrai nuoširdžiai norima šiuos teisės aktus priimti, ar įsiveliant į gausybę pataisų, tik vilkinti procesą?"
Seimo narys Povilas Urbšys atkreipė dėmesį, kad jį rengiant buvo tyčiojamasi iš profesinių sąjungų, kurios neva neturinčios teisės kalbėti visų dirbančiųjų vardu, nes atstovaujančios vos 8 proc. darbuotojų. "Daroma viskas, kad profesinės sąjungos būtų negausios, priešingai, nei Skandinavijos šalyse, kur jų veikloje dalyvauja apie 80 proc. dirbančiųjų", - sakė P. Urbšys.
Anot Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko Artūro Černiausko, pirminis darbo grupei pateiktas "socialinio modelio" variantas buvo visiškai liberalus, be socialinio paketo, palankus tik verslui, ir nors po vasarą Trišalėje taryboje vykusių derybų pavyko pasiekti sutarimą dėl dalies pataisų, Seime projektas buvo pateiktas be jų. "Ar tikrai nebuvo galima mėnesį palaukti, integruoti tai, dėl ko sutarta, užuot palikus tokį platų lauką diskusijai?", - stebėjosi A. Černiauskas.
Jis pažymėjo, kad Trišalė taryba, priešingai, nei skelbiama viešumoje, nepasiekė sutarimo dėl maždaug 40 svarbių klausimų, susijusių su darbo laiko, apmokėjimo, išeitinių išmokų atleidus darbuotoją darbdavio iniciatyva, streikų, vadinamųjų "mamadienių" ir "tėvadienių", atostogų mokslui ir kitų dalykų. Profesinės sąjungos prieštarauja ir dėl ketinimų įteisinti nenumatytos apimties darbo sutartis, nes tai sudarytų dar palankesnes sąlygas nelegaliam darbui, paskatintų "vokelių" sistemą ir tai nėra praktikuojama kitose Europos šalyse.
Profesinėms sąjungoms darbo grupėje atstovavęs teisininkas Justas Vilys, teigė: "kalbomis apie būtinybę liberalizuoti darbo santykius dangstomi pakeitimai, kuriuos priėmus darbuotojų padėtis pablogėtų. Pvz., Vyriausybė nepriėmė nuostatų, užtikrinančių saugias darbo sąlygas, nes tai esą atbaidytų investuotojus, todėl darbdaviams, teisininko vertinimu, bus leista be jokios atsakomybės žaisti darbuotojo sveikata.Tokiu metodu dirbant, kalbėti apie darbuotojų teises apskritai beprasmiška: konstitucinių teisių pažeidimai dangstomi neva geromis pasekmėmis, mistiniu neva atsirasiančių darbo vietų skaičiumi, ir tai tik jokio pagrindo neturintis populizmas.
Seimo narys Povilas Gylys pažymėjo, kad Seimui pateiktą "socialinį modelį" būtų tiksliau vadinti žaliava darbo santykių liberalizavimui. "Daiktus reikia vadinti savais vardais - tai nėra socialinis modelis, socialinė dalis čia nustumta į šalį. Elgiamasi nesąžiningai, pateikiant kratinį liberalių ir pavojingų idėjų, kurios pablogintų dirbančiųjų padėtį," - sakė Seimo narys. Anot jo, Vyriausybės pateikiamame pakete nėra numatyta nieko panašaus į Skandinavijos šalyse sėkmingai veikiantį flexicurity modelį, kai laisvesnės darbo sąlygos derinamos su didesnėmis socialinėmis garantijomis darbuotojui. "Todėl kalbos apie 85 tūkstančius neva atsirasiančių darbo vietų man kelia šypseną. Aš pasakyčiau kitaip: priėmę šitą modelį, turėsim 98 tūkstančius naujų emigrantų. Ir kas man gali tai paneigti?", - reziumavo P. Gylys.
Anot Seimo nario Vytauto Matulevičiaus, "pokyčiai yra būtini, darbo santykius reikia padaryti lankstesnius, nes stoja ekonomikos augimas, stagnuoja eksportas, Lietuvą aplenkia investicijos. Tačiau kyla klausimas - kokia kaina. Matome, kad pateikiamas birželio mėnesį įregistruotas projektas - tarsi derybų Trišalėje taryboje nė nebūtų buvę. Be to, iki galo nesutaria ir valdančiosios koalicijos partneriai."
"Būtų racionalu, jei įvertinusi Trišalės tarybos pasiūlymus ir Teisės departamento išvadas, Vyriausybė pateiktų pataisytą Darbo kodekso projektą ir jį lydinčiuosius teisės aktus, tuo užtikrindama efektingą Seimo darbą. Atkreiptinas dėmesys, kad ankstesniam Darbo kodekso priėmimui prireikė net dviejų metų. Suvokdami pokyčių gerinti sąlygas verslui būtinybę, suprantame, kad "socialinis modelis" turi būti priimtas, tačiau tokiems teisės aktams, kokius pateikė Vyriausybė, pritarti negalima. Žinodami visuomenės nuomonę ir pageidavimus, teiksime įstatymų pataisas ir stengsimės taisyti Vyriausybės pateiktus įstatymus." - Mišrios Seimo narių grupės poziciją reziumavo frakcijos seniūnė R. Baškienė.
← Atgal
.jpg)
