Rima Baškienė
Lietuvos Respublikos Seimo narė
Klausimai Žemės ūkio ministrei. Ar išgelbėsime pieno sektorių?
2015-10-15
Seimo Šiaulių krašto bičiulių parlamentinės grupės nariai: A. Monkauskaitė, R. Baškienė, Z. Žvikienė ir S. Bucevičius, kartu su Seimo kaimo reikalų komitetu surengė diskusiją dėl padėties pieno sektoriuje, į kurią pakvietė Žemės ūkio ministrę Virginiją Baltraitienę.
Pieno sektorius Lietuvoje atsidūrė blogiausioje padėtyje tarp ES šalių. Lietuvos pienininkystės sek-torius dėl sumažėjusių pieno supirkimo kainų ristis žemyn pradėjo praėjusiais metais. Ypač vasaros pabaigoje, kai Rusija ėmė nebepirkti lietuviškų pieno produktų. Pieno supirkimo kainos sumažėjo apie 30 proc., ir šiandien už litrą pieno mokama 18-19 centų ir dar mažiau. Tam įtakos turėjo ir nuo balandžio mėn. ES panaikintos pieno supirkimo kvotos - skaičiuojama, kad Bendrijoje atsirado per 5 mln. tonų virškvotinių pieno produktų. Pieno produktų kainos parduotuvės nekrito. Net kai kam pa-didėjo. Sunkiai dirbantys pieno gamintojai ėmė susidurti su nesąžininga verslo praktika iš pieno per-dirbėjų ir prekybininkų pusės. Nepaisoma sutarčių, išrandami vis nauji lentynų mokesčiai. O koope-ruotis ir jungtis bandantys pienininkai skriaudžiami. Kooperatyvams siūloma mažesnė supirkimo kai-na nei kitiems pieno gamintojams arba apskritai atsisakoma supirkti jų pieną.
Diskusijos dalyviai kalbėjo, kad tenka pritarti ne kartą išsakytai pozicijai, kad "pašalpų" politika neišgelbės Lietuvos pieno sektoriaus ir tik tikslingos investicijos gali pasitarnauti tam, kad pieno gamintojai prisitaikytų prie rinkos sąlygų ir gautų teisingas pieno supirkimo kainas, kad užuot dalinusi pinigus, Vyriausybė turėtų investuoti į kooperacijos, gaminančios galutinį produktą, plėtrą, tuo padidindama pieno gamintojų konkurencingumą.
Lietuvoje net 74 proc. visų pieno gamintojų turi nuo 1 iki 5 melžiamų karvių, kai ES vidutinis ūkis siekia 29 karves. Nuo praėjusių metų iki dabar šalyje sumažėjo 6 tūkst. karvių, jų Lietuvoje dabar lai-koma per 300 tūkst. vis dar tikintis paramos šiam ūkiui.
Nepateisino lūkesčių ir birželį priimtas Ūkio subjektų, perkančių -parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas. Neįmanoma reguliuoti rinkos net įstatymu, nes jame įtvirtintos priemonės per menkos. Neverta tikėtis ir prekybininkų bei pieno perdirbėjų malonės, kad jie pasirašytų Vyriausybės inicijuotą geros valios memorandumą.
Prekybininkai pareiškė, jog jie neketina riboti pieno produktų antkainio, o perdirbėjai nesutiks mokėti pieno gamintojams memorandume įvardintą pieno supirkimo kainą, sudarančią 90 proc. ES vidurkio. ES žalio pieno supirkimo kainos vidurkis šių metų pirmą pusmetį siekė 31,18 euro centų už 1 kg, kai Lietuvoje šis rodiklis tik 22,3 ct/kg. Supirkimo kainos memorandumo pasirašymo atveju didėtų maždaug 4 euro centais už kg. Perdirbėjai per dieną prarastų apie 140 tūkst. eurų arba 51 mln. eurų per metus.
Dėl ES laisvo prekių ir paslaugų judėjimo iš Latvijos ir Estijos pienas vežamas į Lietuvą. Vien iš Latvijos importuojama maždaug po 1200 t žaliavos.
Nuo Rusijos embargo ir tarptautinėse rinkose smukusių maisto produktų kainų nukentėjusiam Lietuvos žemės ūkiui iš EK skirta 12,6 mln. eurų. Tačiau akivaizdu, kad šios Europos Komisijos paramos nepakanka. Iš tos sumos teks paremti ne vien pienininkus. Dalis šios paramos turėtų nukeliauti kiaulių augintojams, nukentėjusiems nuo afrikinio kiaulių maro. Europos pieno gaminto-jams viso skirta 500 mln. eurų parama. Skirta parama visiems Europos pieno gamintojams maža, pa-lyginti su patirtais nuostoliais, kurie siekia 17 milijardų eurų. Tai parama šiems metams, tačiau kas bus kitais metais?
Viena efektyviausių priemonių pieno sektoriui išlikti - sveika kooperacija, kai kooperatyvai užsiima ne tik pieno gamyba, turi savo logistikos pajėgumus, pieno kokybės kontrolę, bet ir svarbiausia - gamina aukštos kokybės produktą.
Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininko Sauliaus Bucevičiaus teigimu, būtina skubiai keisti Kooperatinių bendrovių įstatymą, užkertantį kelius fiktyvių kooperatyvų steigimuisi. Paskaičiuota, kad iš daugiau kaip 100 kooperatyvų, tik 17 kooperatyvų galima laikyti tikrais pieno gamintojų kooperatyvais. "Būtina svariau padėti jau veikiantiems ir besikuriantiems kooperatyvams", - teigė S.Bucevičius.
Kooperaciją paskatintų konkreti valstybės parama jau veikiantiems, į pieno produktų perdirbimą ir eksportą orientuotiems kooperatyvams. Tikslinga finansinė pagalba padėtų ūkininkams intensyviau kooperuotis, kartu sukonsoliduojant ir didesnį pieno kiekį.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija siūlo, kad iš biudžeto būtų numatyta papildoma parama.
Ar padės renkami parašai po peticija - kaip Lietuvos kaimo žmonių reikalavimas Europos Komisijai ? Peticijoje reikalaujama keturių svarbiausių dalykų :
1. Sukurti europinę pieno rinkos atsiskaitymo grandinės reguliavimo sistemą, kad prekybininkus ir perdirbėjus sudrausmintų bendri visoms ES valstybėms taikomi griežti teisės aktai, nes jokios reko-mendacijos ir etikos kodeksai jau nepadės.
2. Skirti sisteminę ir papildomą europinio biudžeto paramą labiausiai nuo Rusijos embargo nukentė-jusių valstybių pieno gamintojams.
3. Visokeriopai remti ir stiprinti pieno gamintojų kooperaciją.
4. Skubiai sukurti naują vienodą ES pieno rinkos reguliavimo mechanizmą.
Diskusijoje buvo pasikeista nuomonėmis ir dėl kitų žemės ūkiui ir kaimui svarbių klausimų. Svarbu, kad visos žemdirbiškos organizacijos, kartu su Žemės ūkio ministerija, LR Seimu dirbtų viena kryptimi - akcentavo diskusijos dalyviai.
← Atgal
.jpg)
.jpg)
