Rima Baškienė
Lietuvos Respublikos Seimo narė
Įstatymo projektu siūloma mažinti piktnaudžiavimą azartiniais lošimais
2016-04-05
Rima Baškienė ir grupė Seimo narių parengė Azartinių lošimų įstatymo pataisas. Projekto tikslas - mažinti įsitraukiančiųjų į azartinius lošimus asmenų skaičių, mažinti piktnaudžiavimą azartiniais lošimais, kurie gali sukelti žalą socialinei ir ekonominei žmonių gerovei. Lošimų priežiūros tarnybos prie LR Finansų ministerijos (toliau - LPT) duomenimis, Lietuvoje daugiau nei pusė (53%) 18 - 40 metų amžiaus žmonių, gyvenančių didžiuosiuose Lietuvos miestuose, yra lošę azartinius lošimus. Trečdalis (33%) aktyvių lošėjų pripažino, jog lošimas jiems kelia finansinių, psichologinių, bendravimo su šeima ir draugais problemų. Dažniausios lošimų vietos: lošimo automatų salone - 36%, internete - 28%, lažybų punkte - 19%, lošimo namuose (kazino) - 16%. Lošiančiųjų amžius: 30% 18-24 metų, 29% 25-30 metų, 22% 31-35 metų, 19% 36-40 metų. 18% apklaustųjų pirmą lošimų patirtį įgijo būdami nepilnamečiais (iki 18 metų).
Nuo 2004 m. iki 2016 m. kovo 10 d. į Lošimų priežiūros tarnybą kreipėsi 4174 asmenys su prašymais apriboti patekimą į lošimų organizavimo vietas, vis daugiau pagalbos dėl priklausomybės nuo azartinių lošimų kreipiasi jaunimas nuo 18 iki 21 metų. Lyginant lošimų organizavimo vietų skaičių 2005 m. ir 2015 m., 2015 m. lošimo namų (kazino) skaičius sumažėjo 1 (5 %), automatų salonų padaugėjo 120 (214 %), o lažybų punktų 25 (18 %). Lyginant bendrąsias lošimų ir loterijų pajamas 2005 m. ir 2014 m., 2014 m. jos lošimo namuose (kazino) padidėjo 5 %, lošimo automatų salonuose - 393 %, lažybose - 630 %, o loterijose - 88 %. Ši statistika rodo, kad priklausomybė nuo azartinių lošimų yra opi problema Lietuvoje. Lošimų organizavimo vietų daugėja, vis daugiau žmonių įsitraukia į azartinius lošimus.
Skirtingai nei alkoholis, ar narkotikai, lošimas iš esmės neturi akivaizdaus fizinio poveikio - tik psichologinį, todėl yra lengviau nuslepiamas nuo aplinkinių, o ir visuomenėje dažnai vertinamas kaip mažiau kenksmingas. Nepaisant šių skirtumų, visos priklausomybės neigiamai veikia žmogaus gyvenimo kokybę. Patologiniai lošėjai negali kontroliuoti savęs lošdami. Dėl patologinio potraukio lošti atsiranda psichologinės problemos, psichinės ligos, žlunga šeimos, karjeros, prarandamas turtas, tokie asmenys dažnai būna linkę į nusikalstamą veiką, mažėja jų socialinė aplinka.
Įstatymo projektu siūloma griežtinti azartinių lošimų reklamą ir 10 str. 9 d. numatyti, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, totalizatorius ir lažybų punktus, išskyrus vidinę lošimų reklamą, kuri pateikiama tik lošimų organizavimo vietose ir lošimų organizatoriaus interneto svetainėje. Šiuo metu lošimų organizatoriai reklamuojasi ten, kur didelė dalis lankytojų yra vaikai ir nepilnamečiai (sporto varžybos, internetinės svetainės).
Siūloma numatyti, kad azartinius lošimus draudžiama lošti asmenims, kuriems nėra 21 metų. Taip pat numatyti, kad jaunesnius kaip 21 metų asmenis draudžiama įleisti ne tik į lošimo namus (kazino), bet ir automatų salonus, totalizatorių ir lažybų punktus, o taip pat draudžiama jiems teikti nuotolinių lošimų paslaugas. Šiuo papildymu siekiama ištaisyti įstatymo spragą - nors įstatymas numato, kad lošti nesulaukus 18 metų yra draudžiama, tačiau aiškiai neįvardina, kad kartu draudžiama ir patekti į automatų salonus, totalizatorių ir lažybų punktus. Automatų salonų, totalizatorių ir lažybų punktų savininkai įleidžia į lošimo vietas nepilnamečius, kurie ateina su vyresniais draugais, duoda jiems savo pinigų ir taip, "apeidami" įstatymo draudimą, lošia per "tarpininkus". Tai įrodo ir tas faktas, kad į Lošimo priežiūros tarnybas kreipiasi jaunuolių iki 18 metų su prašymais apriboti patekimą į lošimų organizavimo vietas. Paminėtina, kad daugelis 18 - 19 metų jaunuoliai dar lanko mokyklas, yra finansiškai priklausomi nuo tėvų. Įsitraukimas į azartinius lošimus trukdo mokslams, verčia ieškoti finansų šaltinio dėl ko jaunimas pradeda skolintis ar net vogti. Be to, jaunesnio amžiaus žmonės yra lengviau pažeidžiami, tampa priklausomi nuo lošimų greičiau, nei vyresni, todėl šią amžiaus grupę būtina ypatingai saugoti nuo neigiamos azartinių lošimų įtakos.
Siūloma numatyti, kad lošimų organizatorius, nustatęs, kad asmeniui draudžiama būti lošimo vietoje, privalo nedelsdamas pašalinti jį iš lošimo vietos. Šiuo pakeitimu siekiama įtvirtinti pareigą lošimų organizatoriams pašalinti asmenis iš lošimo vietos nedelsiant, kai tik yra nustatoma, kad jie pateko į lošimo vietą, o ne laukti, kol jie jau teikia paslaugas asmeniui, kuriam draudžiama lošti.
Siūloma numatyti, kad visi įspėjamieji užrašai (apie priklausomybę nuo lošimų, apie draudimą dalyvauti lošimuose nepilnamečiams ir kitiems asmenims ir t.t.) lošimų organizavimo vietose privalo būti iškabinti gerai matomoje vietoje. Taip pat siūloma, kad sudarydamas nuotolinio lošimo sutartį, lošimų organizatorius privalo minėtus užrašus nurodyti taip pat gerai matomoje vietoje. Nesant šio imperatyvo, užrašai gali būti kabinami (nurodomi) bet kur, t.y. net ir tose vietose, kur jie yra sunkiai arba visai nepastebimi.
Siūloma numatyti, kad azartinius lošimus organizuojančios bendrovės privalo patikrinti kliento, įeinančio į lošimo namus (kazino), lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų bei totalizatoriaus punktus, tapatybę visais atvejais, nepaisant to, ar kyla abejonių dėl asmens amžiaus ar ne, o taip pat juos registruoti ne tik patenkant į kazino, bet ir į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų bei totalizatoriaus punktus. Be to šioje dalyje įtvirtinamas imperatyvas patikrinti asmenų, sudarančių nuotolinio lošimo sutartį, tapatybę.
Priėmus įstatymo pakeitimus sugriežtės azartinių lošimų kontrolė, sumažės patrauklumas teikti nelegalias azartinių lošimų paslaugas, sumažės nelegaliai lošimus organizuojančių subjektų bei lošiančių asmenų.
← Atgal
