Rima Baškienė

Lietuvos Respublikos Seimo narė

Černobylio atominės elektrinės avarijos padariniai ir atsakomybė dėl ateities kartų

2016-04-26

BBalandžio 26 dieną minima 30 metų Černobylio atominės elektrinės tragedijos sukaktis. Tai buvo di-džiausia tokio tipo avarija visoje branduolinės energetikos istorijoje. Nors ši nelaimė įvyko prieš tris dešimtmečius, nelaimės pasekmės jaučiamos iki šių dienų. Ne tik ekonominės politinės, bet ir fizinės bei moralinės.

LR Seime balandžio 21 d. surengtame 30-ųjų Černobylio atominės elektrinės avarijos metinių minėji-me dalyvavo Lietuvos judėjimo "Černobylis" rajoninių komitetų atstovai, černobyliečių labdaros fondo "Mūsų krantas" atstovai, Pasieniečių mokyklos kursantai ir dėstytojai, Ugniagesių gelbėtojų mokyklos kursantai ir dėstytojai, Seimo nariai.

Istoriniai faktai byloja, kad radiacinės katastrofos palieka žiaurius pėdsakus: 1957 metais - Kištimas, SSRS, ir "Windscale" - Anglija, 1979 metais - "Three Mile Island" - Jungtinės Amerikos Valstijos, 1986 metais - Černobylis, 2011 metais - Fukušima. Sprogus reaktoriui Černobylyje ir kilus gaisrui į aplinką pateko 190 tonų radioaktyviųjų medžiagų. Žmonės Černobylyje buvo apšvitinti 90 kartų daugiau nei sprogus bombai Hirosimos mieste Japonijoje. Įvairiais skaičiavimais dėl priežasčių susijusių su katastrofa žuvo 10 tūkst. žmonių, dar 3,5 milijono susirgo.Tuometinė Sovietų Sąjungos valdžia Černobylio gaisrui gesinti ir nelaimės vietai valyti dislokavo šimtus tūkstančių darbininkų, kurie dirbo be jokių apsaugos priemonių. Tarp jų - daugiau kaip 7 tūkst. įvairiausių profesijų lietuvių. Rizikuodami savo sveikata ir net gyvybe, lietuviai nuoširdžiai ir atsakingai ėmėsi padėti nelaimės iš-tiktai Ukrainos tautai. Ekspertai teigia, kad visiškai likviduoti Černobylio atominės elektrinės avari-jos padarinius prireiks šimtmečio. Ši nelaimė palietė ne vieną tautą, ne vieną valstybę - ji palietė mus visus.

Judėjimo "Černobylis" atsakingasis sekretorius A. Turčinas, kalbėjęs minėjime akcentavo, kad "šis minėjimas - liūdna šventė. Dabar jau niekam ne paslaptis, kokiomis pavojingomis savo gyvybei ir sveikatai sąlygomis šios avarijos padarinius šalino per 7 tūkst. jaunų, sveikų vyrų iš Lietuvos, tada apie tai nebuvo kalbama. Šiandien pusės jų jau nėra tarp mūsų, o likusieji gyvi, kenčiantys nuo Čer-nobylio sindromo ir kamuojami įvairių ligų, palikti be deramo valdžios dėmesio. 1990 m. spalio 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 325 buvo siekiama, kad pagrindiniai černobyliečių klausimai ir sveikatos problemos būtų sprendžiamos. Tačiau černobyliečių socialinės garantijos iki šiol lieka neišspręstos, galioja tik bendros socialinės, medicininės nuostatos, nors įvairių tarptautinių institucijų, taip pat ir Jungtinių Tautų Organizacijos ekspertai nedviprasmiškai pažymi, kad černoby-liečiams reikia išskirtinio požiūrio ir dėmesio. Pavyko įsiteisinti valstybės nukentėjusių asmenų pensi-jas, tačiau mūsų našlės turi būti gana solidaus amžiaus, priešingu atveju jos rizikuoja net dalies tos pensijos negauti. Turime dar vieną privilegiją - gauti išmoką po savo mirties, tačiau kad ją galėtume gauti, reikia teisingai numirti, t. y. ta mirtis turi būti susieta su buvimu Černobylyje. Nuo šių metų sausio 1 dienos yra panaikinta kompensacija už vaistus asmenims, sergantiems bronchine astma. Jei-gu anksčiau už tuos vaistus per mėnesį teko mokėti 10 eurų, tai dabar mus reikia mokėti 60 eurų".

Labdaros fondo "Mūsų krantas" prezidentas A. Zarovskis kvietė "prisiminti, kaip radionuklidų de-besys ėjo per Lietuvą. Anuomet Fizikos institutas atliko tyrimus ir nustatė, kad per 100 ežerų ir upių krantai žybsi ne mažiau kaip Černobylis. Radionuklidai ilgus metus gadino žmonių sveikatą, ir aplin-ką. Černobyliečių mirtingumas rodo, kad poveikis yra galingas. Iš 7 tūkst. černobyliečių, kurie buvo nuvežti į Černobylio avarijos padarinių likvidavimo zoną, šiuo metu gyvų liko maždaug 5 tūkst. 200. Negaliu pasakyti tikslaus skaičiaus, nes neliko duomenų bazės, pagal kurią būtų galima nustatyti, kiek ir kokiomis ligomis serga černobyliečiai, kiek černobyliečių mirė, liko gyvų. Kodėl taip yra Lie-tuvoje ? Nuo 2000 metų panaikinta černobyliečių poliklinika, 2002 metais Respublikinis vaikų Čer-nobylio centras buvo perkeltas į Santariškių kliniką ir sėkmingai išgaravo. Iš 32-35 gydytojų, dirbu-sių tame centre, tos srities specialistų, liko tuo metu du: vedėja ir terapeutė. 2002 metais Sveikatos apsaugos ministerija nustojo finansuoti Černobylio centrą, kuris buvo įkurdintas Sapiegos ligoninėje. Po metų, 2009 metais, Sveikatos apsaugos ministerija neteisėtai pasiėmė iš to centro visą informaciją apie černobyliečius, jų diagnozes ir paskirtą gydymą. Ši informacija kažkur klaidžioja šešerius metus. Kam reikėjo išbraukti tą informaciją, paslėpti ją, kad nebūtų galima niekam prieiti? 2010 metais Vil-niaus miesto savivaldybė kartu su Sveikatos apsaugos ministerija, panaikino paskutinę černobyliečių gydymo įstaigą - Sapiegos ligoninę. Vietoj jos buvo įkurdinta kita ligoninė - Šventojo Roko ligoni-nė, bet darbai - nuliniai. Kartu su Sapiegos ligoninės dingimu, dingo specialistai, aparatūra. 2015 me-tų lapkričio mėnesį galutinai panaikintas Respublikinis vaikų Černobylio centras. Neliko nė vienos specialisto, dirbančio su černobyliečiais, komisija buvo reorganizuota. Černobyliečių atstovas, visuo-menės atstovas gydytojas G. Rimdeika buvo išbrauktas iš tos komisijos. Vilniaus miesto savivaldybė pranešė, kad paminklas Černobylio motina, kuris metų metus stovėjo Černobylio ligoninės parke, da-bar Sapiegos parke, turi būti iš ten paimtas".

Seimo narė Rima Baškienė baigiantis minėjimui kaip černobyliečio žmona, reaguodama į čia įvardintus skaičius, kad iš 7 tūkstančių sovietinės valdžios paimtų Lietuvos vyrų likviduoti Černobylio atominės elektrinės padarius, liko gyvų tik apie 5 tūkst. paprašė visų tylos minute pagerb-ti tuos, kurių jau deja nebėra.

Ji priminė, kad šiandien kiekvienas turime jausti atsakomybės už saugią žmonijos ateitį svarbą. Šalia Lietuvos sienų kyla nauja grėsmė - Baltarusijoje, Astrave statoma atominė elektrinė, kuri, nelaimės atveju, gali tapti didele grėsme ne tik Lietuvai, bet ir daliai Vakarų Europos. Todėl būtina, kad aukščiausi Lietuvos vadovai, bendradarbiaudami su Europos Sąjunga imtųsi veiksmingų žingsnių, kad Baltarusijos atominė elektrinė nepradėtų veikti.

Seimo nariai: Andrius Kubilius, Rima Baškienė, Eligijus Masiulis, Irena Šiaulienė, Gediminas Kirkilas, Dainius Kreivys, Gintaras Steponavičius, Linas Balsys parengėme rezoliuciją "Dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos 30-ųjų metinių bei Baltarusijos Astravo rajone statomos atominės elektrinės keliamo pavojaus Lietuvai ir siūlymo vyriausybei imtis visų reikiamų veiksmų grėsmei sumažinti', kurioje teigiama:

Lietuvos Respublikos Seimas:

minėdamas prieš 30 metų įvykusios Černobylio branduolinės avarijos metines ir reikšdamas pagarbą visų dėl avarijos žuvusių ir nukentėjusių atminimui;
vertindamas avarijos Černobylio atominėje elektrinėje pasekmes, kai 30 kilometrų spinduliu suformuota apsaugos zona tebėra viena labiausiai radioaktyviomis medžiagomis užteršta vieta pasaulyje ir buvo užteršta apie 50 tūkst. kvadratinių kilometrų žemės;
suprasdamas, kad avarijos nesaugiose branduolinėse jėgainėse sukelia ilgalaikį poveikį aplinkai, ypač artimose katastrofai zonose;
konstatuodamas, kad atsižvelgiant į potencialų pavojų branduolinės jėgainės turi būti statomos be išlygų laikantis visų aukščiausių tarptautinių branduolinės saugos, aplinkosaugos, viešumo, visuomenės informavimo reikalavimų;
atsižvelgdamas į tai, kad Baltarusijos Respublika visai šalia Lietuvos sienos Astravo rajone sparčiai stato atominę elektrinę, pažeisdama tarptautines "Espo" ir "Arhus" aplinkosaugos konvencijas;
pabrėždamas, kad šio projekto poveikio aplinkai vertinimo ataskaita iki šiol nebuvo tinkamai pristatyta Lietuvos visuomenei ir nebuvo atsakyta į Lietuvos Respublikos keliamus klausimus;
pažymėdamas, kad vieta atominei elektrinei statyti buvo pasirinkta politiniu sprendimu, tinkamai neišnagrinėjus alternatyvių vietų ir nesilaikant tarptautinių TATENA rekomendacijų bei pažeidžiant geros kaimynystės principus;
konstatuodamas, kad avarijos atveju ypač didelė grėsmė kiltų Lietuvos Respublikos sostinei Vilniui, o rimtesnio branduolinio įvykio atveju į evakuacijos zoną patektų visa mūsų valstybės sostinė;
vertindamas neigiamą poveikį, kurį Lietuvos Respublikos energetinei sistemai sukeltų nevaldomas Baltarusijos atominėje elektrinėje pagamintos elektros srautas per valstybinę sieną;
suprasdamas, kad leisdami nesaugioje Baltarusijos atominėje elektrinėje pagamintą elektros energiją parduoti Lietuvos elektros rinkoje už ją sumokamais pinigais finansuosime šį grėsmę keliantį projektą;
ragina Lietuvos Respublikos Vyriausybę:

- nedelsiant duoti Baltarusijai aiškų politinį signalą, labai tvirtai ir kategoriškai pareikšti Lietuvos Respublikos valią jokiomis sąlygomis neįsileisti į Lietuvą nesaugioje Baltarusijos atominėje elektrinėje pagamintos elektros;

- imtis visų reikalingų veiksmų, kad nesaugios Baltarusijos atominės elektrinės statyba būtų sustabdyta ar bent jau užtikrinta, kad joje pagaminta elektros energija jokiomis aplinkybėmis nepatektų į Lietuvą ir nebūtų parduodama Lietuvos elektros rinkoje, ir šiai nesaugiai elektrinei nebūtų leidžiama naudotis Lietuvos elektros sistemos rezerviniais pajėgumais;

- iki 2016 m. birželio 1 d. parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui konkrečių Vyriausybės veiksmų planą, kuriais Vyriausybė įgyvendintų šios Rezoliucijos nuostatas.

← Atgal

Nuorodos

341 įstatymų projektas →
310 pasiūlymai įstatymams →
Spaudos konferencijų archyvas →

Kontaktai

Kabinetas Seime: III-319
Kabineto Seime telefonas: (85)2396654

Mobilus telefonas: 869842173
Elektroninis paštas: rima.baskiene@lrs.lt

Biuras Šiauliuose: Vilniaus g. 263-110
Biuras Kuršėnuose: J. Basanavičiaus g. 5-11