Rima Baškienė
Lietuvos Respublikos Seimo narė
Pensijoms, vaikams ir skurdo mažinimui - papildomi 483 mln. eurų
2017-06-01
Kitais metais pensijoms, vaikams ir skurdo mažinimui Lietuvoje bus skirta tiek valstybės lėšų, kiek niekad nebuvo skirta anksčiau. Su planuojama papildoma beveik pusės milijardo eurų injekcija bendra šiam tikslui skirta suma viršys 4 milijardus eurų.
Tokią žinią šiandien pranešė Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis kartu su finansų ministru Viliumi Šapoka, Socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu bei ūkio ministrui Mindaugu Sinkevičiumi, pristatęs mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimo tikslus bei konkrečias priemones jiems pasiekti.
"252 ml. eurų - tiek papildomų lėšų numatome pensijoms. 193 mln. eurų - vaikams ir mažai uždirbančioms šeimoms. 38 mln. eurų - kitai paramai", - teigia Premjeras.
Jo žodžiais, rengiant pasiūlymus į bendrą mokesčių sistemą buvo pažiūrėta kompleksiškai, įvertintos visos visuomenės grupės bei jų poreikiai. Didžiausia parama numatyta mažiausiai uždirbančioms šeimoms, kurios augina vaikus. Visų pirma - vadinamieji "vaiko pinigai": jie didės nuo dabar mokamų 15,2 eurų iki 30 eurų per mėnesį už pirmą ir antrą vaikus - bei iki 75 eurų per mėnesį už trečią ir kitus vaikus.
"936 eurai - tokia suma "į rankas" papildomai per metus savo biudžetą papildys šeima, kurios abu nariai uždirba minimalius atlyginimus ir augina 2 vaikus. 1296 - tokia suma "į rankas" papildomai "į rankas" biudžetą papildys analogiškos šeimos, auginančios 3 vaikus", - vardija Vyriausybės vadovas.
Mažiau uždirbantiesiems - irgi geros žinios: siūloma didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį ir prilyginti jį minimaliai mėnesinei algai. Tai reiškia, kad jau kitąmet minimalią mėnesinę algą ir mažiau uždirbantiems pajamos "į rankas" didės, nes šie žmonės iš viso nemokės gyventojų pajamų mokesčio.
"Tuo pačiu galvojame apie ateitį: kaip skatinti verslumą, produktyvias investicijas, kurti geriau apmokamo darbo vietas. Smulkiems verslininkams siūlome mokestį, priklausantį nuo realaus pelno ir galimybių, tačiau nepriklausantį nuo veiklos srities. O tiems, kurie norėtų pradėti savo verslą - "atostogas" nuo mokesčių", - sako S. Skvernelis.
Taip pat numatyta visas pradedančiąsias smulkiąsias įmones 1 metams atleisti nuo pelno mokesčio, o verslą pradedantiems gyventojams siūloma suteikti 1 metų mokestines "atostogas" nuo socialinio draudimo įmokų. Be to, siekiant nukreipti šalį inovacijų linkme ir užtikrinti sėkmingą verslo konkuravimą sparčiai besikeičiančiose globaliose rinkose, siūloma įtvirtinti patraukliausią visoje Europos Sąjungoje mokestinį režimą investicijoms į mokslinius tyrimus, išradimų komercializavimą, naujas technologijas.
Vyriausybė taip pat įvertino galiojančias lengvatas ir siūlo suvienodinti apmokestinimo sąlygas atskiruose sektoriuose bei atsisakyti joms keltų tikslų nepasiekusių bei aplinkai žalingų produktų vartojimą remiančių lengvatų.
Šie pasiūlymai buvo ruošiami ne tik tariantis su įvairių sričių specialistais, bet ir konkrečius siūlymus pateikiant viešai diskusijai. Su jais detaliau susipažinti galės kiekvienas ir savo klausimus ar siūlymus siųsti visą birželį elektroniniu paštu mokesciu.tobulinimas@finmin.lt ir info@socmin.lt.
2017 m. I ketvirčio rodikliai
2017 m. I ketvirtį, palyginti su 2016 metų I ketvirčiu, BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką sudarė 4,1 proc. Tai yra sparčiausias augimas per pastaruosius trejus metus. Toks spartus augimas buvo užfiksuotas tik 2014 m. I ketv. (4,4 proc.).
2017 m. sausio-kovo mėn., palyginti su 2016 m. tuo pačiu laikotarpiu eksportas padidėjo 17,4 proc. Toks aukštas eksporto augimo tempas, paskutinį kartą buvo 2013 m. I ketvirtį (17,5 proc.). Lietuvos eksportą šiemet teigiamai veikia ne tik atsistatančios eksportuojamų produktų kainos, bet ir gerėjanti ekonominė situacija eksporto rinkose. Eksporto padidėjimą lėmė išaugęs naftos produktų (48,1 proc.) (kiekis tonomis sumažėjo 6,9 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (22,1 proc.), baldų (18,3 proc.) eksportas.
2017 m. sausio-kovo mėn., palyginti su 2016 m. tuo pačiu laikotarpiu importas padidėjo 21 proc. Toks aukštas importo augimo tempas, paskutinį kartą buvo 2011 m. III ketvirtį (17,5 proc.). Importo padidėjimui įtakos turėjo padidėjęs žalios naftos (97,4 proc.) (kiekis tonomis padidėjo 4,3 proc.), antžeminio transporto priemonių (22 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (11,8 proc.) importas.
Materialinės investicijos 2017 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2016 m. pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 5,1 proc. Materialinių investicijų augimas sulėtėjęs: 2016 m. I ketv. - 2016 m. III ket., 2017 m. I ketv. augo 6,2 proc. 43 proc. visų investuotų lėšų sudarė investicijos į pastatų ir inžinerinių statinių statybą.
Darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje per 2017 m. I ketv., palyginti su 2016 m. I ketv., išaugo 9,3 proc. Tai buvo sparčiausias darbo užmokesčio augimas šalyje nuo 2008 metų. Ypatingai VDU augo privačiame sektoriuje - 10,4 proc. Darbo užmokesčio augimui per metus įtakos turėjo nuo 2016 liepos 1 d. padidinta MMA ir padidintas darbo užmokestis asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, nuo rugsėjo 1 d. padidintas darbo užmokestis švietimo įstaigų darbuotojams, nuo 2017 m. sausio 1 d. padidinta tam tikrų žemiausių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginė alga.
Laisvų darbo vietų skaičius 2017 m. I ketvirtį, palyginti su 2016 m. I ketvirčiu, padidėjo 4,4 tūkst., arba 27,1 proc. Toks didelis laisvų darbo vietų skaičius nebuvo nuo 2008 m. IV ketv. Daugiausia laisvų darbo vietų buvo pramonėje - 4 tūkst. (19,3 proc. visų laisvų darbo vietų), prekyboje - 3,8 tūkst. (18,4 proc.), viešajame valdyme ir gynyboje; privalomajame socialiniame draudime - 3 tūkst. (14,3 proc.).
Nedarbo lygis 2017 m. I ketvirtį sudarė 8 proc. ir, palyginti su 2016 m. I ketv., sumažėjo 0,3 procentinio punkto. Nedarbo lygis L?etuvo?e kaip ir visoje Europoje ?šlaiko mažėjimo tendenc?jas ir yra vienas mažiausių Europos sąjungoje. Tačiau palyginti su prieš tai buvusias dviem ketvirčiais jis išaugo (2016 m. IV k. - 7,6 proc., 2016 m. III k. - 7,5 proc.).
2017 m. kovo mėn. metinė infliacija sudarė 3,1 proc. Infliacija yra padidėjusi kaip ir visoje ES. Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo degalų ir tepalų (16,1 proc.), alaus (26,1 proc.), pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių (6,6 proc.), spirituotų gėrimų (7,6 proc.), restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų (8,1 proc.), kietojo kuro (13,6 proc.) kainų padidėjimas bei šilumos energijos (-10,1 proc.), elektros energijos (-10,0 proc.), keleivių vežimo oro transportu paslaugų (22,5 proc.), atostogų išvykų (-10,4 proc.), telefono paslaugų (-3,0 proc.) kainų sumažėjimas.
Parengta pagal LR Vyriausybės informaciją
← Atgal
