Rima Baškienė
Lietuvos Respublikos Seimo narė
Priimtas Darbo kodeksas
2017-06-06
LR Seimas ženklia balsų dauguma priėmė Darbo Kodeksą ir lydimuosius teisės aktus.
Dauguma Darbo kodekso pakeitimų buvo sutarti Trišalėje taryboje bendru sutarimu. Pakeitimai gerina darbuotojų padėtį arba aiškiau reglamentuoja nuostatas.
1. Svarbus pakeitimas darbuotojams - suminės darbo laiko apskaitos įvedimas - ji galės būti įvedama tik esant būtinumui bei įvykdžius informavimo ir konsultavimo procedūrą su darbo taryba ir atsižvelgus į darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos nuomonę. Be to, numatytas aiškus maksimalus darbo savaitės laikas, kai darbuotojai dirba pagal suminę darbo laiko apskaitą - darbo grafikai turės būti sudaromi taip, kad nepažeistų maksimalaus 52 val. termino per kiekvieną 7 dienų laikotarpį.
2. Darbuotojų atstovų prašymu lanksčiau reglamentuojamas naktinis darbo laikas - dirbančio naktį darbuotojo darbo laikas negalės viršyti 8 valandų per dieną ( pamainą) per apskaitinį trijų mėnesių laikotarpį, nebent kitaip bus susitarta aukštesnio nei darbdavio lygmens kolektyvinėse sutartyse. Šia nuostata taip pat skatinamas šakinių kolektyvinių sutarčių sudarymas.
3. Darbdaviai privalės apskaityti visų darbuotojų darbo laiką, išskyrus tuos, kurie dirbs nekintančiu darbo dienos režimu.
Aiškiau reglamentuojama darbo laikotarpiai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, t.y. kasmetinės, pailgintos ir papildomos atostogos bus įskaičiuojamos į darbo stažą, už kurį suteikiamos kasmetinės atostogos.
4.Svarbus sutartas pakeitimas, kad darbo ginčų nagrinėjimas darbo ginčų komisijoje yra nemokamas ir ginčo šalių patirtos išlaidos nepriteisiamos. Šiuo metu tai nebuvo aiškiai įtvirtinta.
Sugrąžinama kompensacija už kilnojamojo pobūdžio darbą ar darbą atliekamą kelionėje. Tokia kompensacija negalės viršyti 50 proc. bazinio atlygio.
5. Siūloma griežčiau reglamentuoti laikinojo įdarbinimo įmonių veiklą: tokios įmonės turės atitikti Vyriausybės nustatytus kriterijus; laikinojo darbo sutartyje turės būti nustatoma darbo laiko norma, todėl darbuotojui bus aiškiau, kiek jis turės dirbti, ir nuo kada bus skaičiuojami jo viršvalandžiai; laikotarpiai tarp siuntimų dirbti bus neapmokami tik 5 dienas iš eilės ne dažniau kaip kartą per mėnesį.
6.Trišalė taryba sutarė padidinti netesybų sumą, kai darbo santykiams pasibaigus, darbdavys uždelsia atsiskaityti su darbuotoju: netesybos būtų darbuotojo vidutinis darbo užmokestis, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
7. Sumažinami darbuotojų, priklausančių profesinei sąjungai skaičiaus reikalavimai, nuo kurio priklausys, ar darbovietėje bus steigiama darbo taryba, ar darbo tarybos funkcijas perims profesinė sąjunga (profesinei sąjungai turi priklausyti trečdalis darbdavio darbuotojų). Sudaroma galimybė profesinėms sąjungos dalyvauti darbo tarybų veikloje: nustatoma, kad vienas darbo tarybos narys renkamas iš profesinių sąjungų pasiūlytų 3 kandidatų. Šiomis nuostatomis profesinėms sąjungoms bus sudaroma daugiau galimybių dalyvauti darbuotojų informavimo ir konsultavimo veikloje.
8. Padidintas Trišalės tarybos narių skaičius nuo 15 iki 21 nario, t.y. bus skiriama po 7 atstovus nuo darbdavių, profesinių sąjungų ir Vyriausybės pusės. Siekiant, kad Trišalėje taryboje atstovautų kompetentingesnės ir kuo plačiau Lietuvoje veikiančios organizacijos, įvedami papildomi kriterijai: kad organizacija būtų tarptautinės profesinių sąjungų ar darbdavių organizacijos narė; kad organizacijos struktūriniai padaliniai atstovautų skirtingų ekonominės veiklos sektorių darbuotojams ar organizacijos nariai veiktų ne mažiau kaip 2/3 Lietuvos Respublikos apskričių teritorijų.
9. Įtvirtinamas maksimalus 500 eurų už kiekvieną praleistą savaitę baudos dydis, kai nevykdomi darbo arbitražo sprendimai.
10. Sugrąžinamas darbinio teisnumo ir veiksnumo sąvokų įtvirtinimas kaip ir šiuo metu galiojančiame Darbo kodekse. Ši nuostata grąžinama profesinių sąjungų prašymu, nes jos baiminosi, kad negalės dirbti neįgalūs asmenys arba asmenys, kuriems veiksnumas apribotas tam tikroje srityje.
11. Bus dar geriau užtikrinamas informacijos apie darbo užmokestį, ne visą darbo laiką dirbančiuosius, pagal terminuotas darbo sutartis dirbančiuosius ir pan., suteikimas darbuotojams, numatant, kad kai nėra darbo tarybos, tokia informacija teikiama profesinei sąjungai. Be to, informacija apie darbo užmokestį bus teikiama tik tuo atveju, jei atitinkamos profesijos grupėje dirba daugiau kaip du darbuotojai.
12. Siekiant teisėkūros ekonomiškumo, daugiau teisių tvirtinant poįstatyminius teisės aktus suteikiama ministrui: tvirtinti darbo sutarties pavyzdinę formą, atleidimo tvarką, kai darbdavio neįmanoma rasti; pranešimo apie grupės darbuotojų atleidimą tvarką; ir pan.
13. Nustatomi aiškūs kriterijai, kada galėtų būti nustatomas dalinis darbas. Patikslinta, kad dalinis darbas nustatomas tik tuo atveju, kai Vyriausybė tam tikroje teritorijoje ar veiklos srityje pripažįsta, kad egzistuoja svarbios ekonominės priežastys, dėl kurių darbdaviai negali suteikti darbuotojams darbo. Dalinio darbo atveju, darbuotojai dirbtų ne pilną darbo dieną, o už likusį laiką jiems būtų kompensuojama iš Sodros, tokiu būdu sušvelninant krizės padarinius.
Socialinis modelis
Valstybės stiprumą didžia dalimi nulemia jos galimybė numatyti artėjančias grėsmes ir keistis vykdant būtinas reformas. Darbo teisės reforma kaip ir socialinio draudimo sistemos tvarumo mechanizmo tobulinimas - vienas svarbiausių šio laikmečio iššūkių Lietuvai.
Visas socialinio modelio paketas yra vertinamas kaip struktūrinė reforma darbo santykių ir socialinio draudimo srityje. Socialinis modelis sukurtas atsižvelgiant į Europos Komisijos, Tarptautinio valiutos fondo, EBPO rekomendacijas. Darbo santykių lankstumo didinimas ir socialinio draudimo sistemos tvarumo užtikrinimas tiek Lietuvos ekspertų, tiek ir Europos Komisijos atstovų yra vertinami kaip struktūrinė reforma, kuri leistų valstybei didinti savo išlaidas reformos apimtimi, tačiau neskaičiuoti jų vertinant valstybės deficit. Lietuva įsipareigojo padidinti nedarbo draudimo išmokas ir asmenų, turinčių teisę gauti šias išmokas, skaičių (dosnesnės NDSI, pasiekta aprėptis virš 40 proc.). 2017 m. deficitas išlieka 0.8 proc. BVP kaip pagal biudžetų projektus suplanuota, nes toks deficitas (0.8 proc. BVP) būtų galimas tik vykdant reformą. Kitu atveju yra nukrypimas nuo taisykliu.
Galimybės investicijoms pritraukti: lankstūs darbo santykiai, stabili valstybės politika. Žinia potencialiems užsienio investuotojams duotų žinią, kad Lietuva -patikima valstybė, kurioje lengva planuoti verslą. Teikti 37 įstatymų projektai, parengta 88 poįstatyminių teisės aktų projektų; naujos priemonės - įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį bei stažuotės, kurios yra svarbios jaunimo integracijai į darbo rinką (UF jau suplanuotas, pvz., neliko viešųjų darbų).
Nors Socialinio draudimo pensijų įstatymo naujos redakcijos įsigaliojimas numatytas 2018 metais, tačiau baigiamosiose šio įstatymo nuostatose įtvirtinta pareiga pagal šio įstatymo nuostatas patvirtinti einamųjų metų draudžiamųjų pajamų apskaičiavimo metodiką, t. y. iš dalies pagal įstatymo nuostatas nuo 2017 m. pradėti šio rodiklio indeksavimą. Tam numatytos papildomos lėšos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme. Lėšos, skiriamos pensijoms o tai reiškia jų didinimą.
Darbo užmokesčio didėjimą, emigracijos stabdymą Lietuvoje nulems ne įstatymų teikiama papildoma apsauga darbuotojams, o investicijos į darbo vietas, stiprios profesinės sąjungos ir didesnė jų kolektyvinių derybų galia (atstovauti tik savo narius, jų vardu prisiimti įsipareigojimus, streikuoti ir pan.
Interesų balansas: mokymosi atostogų apmokėjimas, prioritetai pasirinkti atostogų laiką, teisė reikalauti keisti darbo sąlygas, dirbti ne visą darbo laiką, dalintis darbo vietą, gauti išeitinę išmoką pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai, bausti darbdavį piniginėmis baudomis už darbuotojų teisių pažeidimą ir pan.).
Parengta pagal LR Vyriausybes informaciją
← Atgal
