Rima Baškienė
Lietuvos Respublikos Seimo narė
Europos komisijos dokumento "Šalies ataskaita. Lietuva 2018" išvados
2018-04-04
Seimo Socialinių reikalų komiteto nariai išklausė ministerijų pranešimus ir diskutavo dėl Europos komisijos dokumento "Šalies ataskaita. Lietuva 2018" .
Dokumente rašoma, kad 2018 m. kovo 7 d. Europos Komisija (EK) pateikė išsamų kiekvienos ES valstybės narės ekonominį vertinimą. Jame pateikiamas EK vertinimas apie šalių bendrą ekonominę situaciją, 2017 m. skirtų ES Tarybos rekomendacijų įgyvendinimą, struktūrinių reformų vykdymą.
2018 m. Europos semestras - ekonominės, fiskalinės ir socialinės politikos koordinavimo ciklas prasideda atsigaunant ekonomikai, esant rekordiškai aukštam užimtumo lygiui, o nedarbo lygiui mažėjant iki krizinio lygio.
2017 m. Lietuvos BVP augo 3,8 %. Komisijos teigimu, šis augimas daugiausiai rėmėsi didėjančiu eksportu ir investicijoms. 2018 m. numatomas 2,9 % BVP augimas.
2017 m. dėl didėjančių atlyginimų didėjo ir vidaus vartojimas (3,9 %), tačiau galimai didesnį vartojimo pokytį apribojo aukštas infliacijos lygis (3,7 %).
2017 m. eksporto lygis taip pat didėjo (10,7 %); ypač gerai sekėsi transporto paslaugų sektoriui.
2017 m. gana aukštas infliacijos lygis (3,7 %) buvo nulemtas didėjusių akcizų, energetikos produktų kainų bei minimalaus atlyginimo, o paslaugos brango ir dėl darbo jėgos trūkumo.
Tarp pagrindinių EK ataskaitos išvadų pažymimi šie aspektai:
Demografinė būklė ir socialinė politika
" Lietuvos gyventojų skaičius ir toliau sparčiai mažėja;
" Su skurdu ir socialine atskirtimi susiduria apie 30 % gyventojų (skurdo rizikos lygis yra 21,9 %);
" Lietuvoje - vienas didžiausių pajamų nelygybės lygių ES;
" Pensijų sistema nėra pakankamai tvari (deficitas bus 0,64 % BVP, bet jis bus mažesnis už prognozuojamą deficitą be patvirtintų reformų (iki 3,7 proc. BVP)).
Darbo rinka
" 2017 m. vidutinis nedarbo lygis Lietuvoje buvo 7,2 %, užimtumas (20-64 m.) 75,8%, ypatingai geri jaunimo iki 25 metų nedarbo rezultatai (13,2 % ); 25-54 m. moterų užimtumas didesnis nei vyrų (2016 m.). Lietuvoje - vienas mažiausių neįgaliųjų užimtumo lygių ES;
" Užimtumo galimybės Lietuvoje labai skiriasi tarp skirtingos kvalifikacijos asmenų grupių: žemos ir vidutinės kvalifikacijos darbuotojai turi mažiau galimybių darbo rinkoje;
" 54,8 % Lietuvos gyventojų turi bazinius arba geresnius nei baziniai skaitmeninius įgūdžius.
Sveikata
" Vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje trumpiausia ES;
" Išlaidos sveikatai yra vienos mažiausių ES;
" Lietuviai susiduria su sunkumais norėdami gauti sveikatos paslaugas.
Švietimas
" 92 % Lietuvos vaikų dalyvauja ankstyvajame ugdyme;
" Moksleivių gebėjimai yra prastesni nei kitų ES šalių;
" Trūksta kvalifikuotos darbo pasiūlos;
" Tik 6 % suaugusiųjų dalyvauja mokymosi visą gyvenimą procese.
Konkurencingumas ir investicijos
" Darbo užmokestis kyla sparčiau nei darbo našumas;
" Palanki aplinka verslui, itin palankios sąlygos pradedančiosioms įmonėms (start-ups);
" Verslo investicijos dar nepasiekė prieškrizinio lygio;
" Eksportuojama vis daugiau vidutinio ir aukšto sudėtingumo technologijų.
Inovacijos
" Nepakankama pažanga inovacijų srityje, o išlaidos inovacijoms sudaro tik 0,7 % BVP;
" Nepakankamas verslo bei universitetų ir mokslinių tyrimų institutų bendradarbiavimas;
" Mažos privačiojo sektoriaus išlaidos inovacijoms.
Viešieji finansai, mokesčiai ir finansinis sektorius
" Nuo 2016 m. fiksuojamas biudžeto perviršis, o valstybės skola - mažėja;
" Lietuvos mokestinės pajamos sudarė apie 30 % BVP;
" Žemas mokesčių sistemos progresyvumas;
" Nepakankamas viešųjų išlaidų ir investicijų planavimas ir valdymas;
" Bankų sistema stabili, paskolos prieinamos, auga investicijos į rizikos kapitalą.
Transportas, energetika
" Nekonkurencinga geležinkelio rinka;
" Elektros tinklų jungčių ir dujų importo diversifikacija teigiamai veikia energetikos produktų kainas;
" Pasiektas ES strategijos ,,Europa 2020 m." nacionalinis LT tikslas dėl atsinaujinančių energetikos išteklių naudojimo.
Pažymima, kad 2011-2017 m. Lietuva padarė didelę pažangą fiskalinės politikos ir valdymo srityje. Šios srities rekomendacijos visiškai įgyvendintos: Lietuva laiku panaikino perviršinį deficitą ir toliau laikėsi fiskalinių tikslų.
Kitos sritys, kuriose padaryta didelė pažanga, apima valstybės valdomų įmonių valdymo reformą ir energijos tiekimo saugumo padidinimą pagerinant ir elektros energijos, ir dujų tinklų jungtis su kitomis ES valstybėmis narėmis.
Vertinant daugiametę šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimo pažangą nuo pat pirmųjų, tai yra 2011 metų, 88 % Lietuvai skirtų rekomendacijų įgyvendinamos su "tam tikra pažanga" ir tik 12 % - su "nedidele pažanga".
Visų šalių rekomendacijų vidurkis su "tam tikra pažanga" - 68 %, su "nedidele pažanga" - 32 %.
Pažymėtina, kad Lietuva yra 4 vietoje tarp ES šalių pagal rekomendacijų įgyvendinimo rodiklius.
Europos Komisijai parengta 2018 m. Šalies ataskaita, kurioje pateikti pasiekti rezultatai ir identifikuoti pagrindiniai iššūkiai.
Demografinė būklė ir socialinė politika:
Skurdas
Nuo 2018 m. finansinėmis priemonėmis skatinamos šeimos, auginančios vaikus:
" universali 30 eurų dydžio išmoka vaikui mokama visiems vaikams iki 18 metų ir vyresniems, jeigu jie mokosi, bet ne ilgiau iki jiems sukaks 21 metai; papildomai skatinamos šeimos, auginančios ir (ar) globojančioms 1 ar 2 vaikus, jeigu jų pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 VRP (t. y. 183 Eur), taip pat šeimos, auginančios ir (ar) globojančioms 3 ar daugiau vaikų - nevertinant šeimos gaunamų pajamų.
" Šeimoms, įvaikinusioms vaiką 24 mėnesius, pradėta mokėti išmoka įvaikinus vaiką - 304 eurų.
" Nuo 152 iki 228 Eur padidinta išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens, kuris neturi draudiminio stažo, vaiko priežiūrai.
" Sudarytos palankesnės sąlygos gauti piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams.
" Nuo 2018 m. sausio 1 d. padidinta valstybės remiamų pajamų (VRP) suma nuo 102 iki 122 eurų.
" Patvirtinta asmens (šeimos) minimalių vartojimo poreikių dydžio (toliau - MVPD) skaičiavimo metodika. 2018 m. MVPD siekia 245 EUR.
" Nuo 2019 m. socialinių išmokų atskaitos rodikliai bus susiejami su MVPD.
" Iki 2018 m. IV ketv. planuojama parengti savivaldybių administracijų ir darbo biržų bendradarbiavimo ir kompleksiškai teikiamos pagalbos modelį ir jo įgyvendinimo veiksmų planą. Šiuo modeliu bus derinamas užimtumo skatinimas ir motyvavimo paslaugos nedirbantiems ir socialinę paramą gaunantiems asmenims.
Pajamų nelygybė
" Nuo 2018 m. padidintas minimalus mėnesinis atlyginimas; padidintas pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis. Minimalus mėnesinis darbo užmokestis gali būti mokamas tik nekvalifikuotiems darbuotojams.
" Toliau planuojama didinti neto darbo užmokestį. Mažinti darbo jėgos mokesčių naštą, pertvarkant darbo jėgos apmokestinimą, nedarant neigiamo poveikio biudžetui.
Pensijos
" Nuo 2018 metų įsigaliojo naujas - nuo 112 eurų iki 130 eurų - bazinis šalpos pensijos dydis.
" Nuo 2018 m. pradėtas indeksuoti ir našlių pensijų bazinis dydis.
" Nuo 2018 m. sausio 1 d. 7 procentais didėja visos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos.
" Nuo 2018 m. teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją įgijo daugiavaikiai tėčiai (įtėviai), išauginę 5 ir daugiau vaikų, (skiriama tik tuo atveju, jeigu daugiavaikei motinai nebuvo paskirta antrojo laipsnio valstybinė pensija).
" Socialinio draudimo pensijos nuo 2018 m. sausio 1 d. indeksuotos 6,94 procento, atsižvelgiant į 7 metų darbo užmokesčio fondo pokytį.
Darbo rinka
- Lietuvos darbo birža įgyvendina projektus, skirtus jaunimo, nekvalifikuotų asmenų, ilgalaikių bedarbių, vyresnio amžiaus (54+), negalią turinčių asmenų integracijos į darbo rinką galimybėms didinti. 2018 m. pradėti įgyvendinti nauji projektai nukreipti į ilgalaikius, nekvalifikuotus, vyresnius nei 54 metų bedarbius ir neįgaliuosius.
- Pagal Užimtumo didinimo 2014-2020 metų programos priemones teikiama parama pradedantiems verslą, aukščiausio nedarbo lygio teritorijose įgyvendinami iš dalies finansuojami verslo investiciniai projektai, steigiamos naujos darbo vietos bedarbiams, kompensuojama dalis darbo užmokesčio, siekiant įdarbinti su sunkumais darbo rinkoje susiduriančius asmenis, remiamas socialiai pažeidžiamų asmenų įdarbinimas socialinėse įmonėse.
- Nuo 2018 m. maksimaliai suvienodintos socialinio draudimo sąlygos savarankiškai dirbantiems asmenims.
- 2017 m. gruodį Vyriausybė pateikė Seimui naujos redakcijos Socialinių įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriame numatytos priemonės užtikrintų valstybės pagalbos teikimo efektyvumą bei kontrolę ir sudarytų didesnes galimybes į darbo rinką integruoti socialiai pažeidžiamus asmenis.
- Optimizuojama Lietuvos darbo biržos ir teritorinių darbo biržų veikla, atsisakant nereikalingų/perteklinių valdymo grandžių, perskirstant žmogiškuosius išteklius ir juos maksimaliai nukreipiant tiesioginiam darbui su klientais. Investuojama į darbo biržų darbuotojų specialiuosius gebėjimus, orientuojantis į teikiamų paslaugų kokybę ir rezultatus.
- Bus skatinamos verslo investicijos į darbuotojų kompetencijas. Tam yra numatyta 100 mln. eurų iš Europos socialinio fondo lėšų.
Sveikata
-Sveikos gyvensenos formavimui bei visuomenės psichikos sveikatos gerinimui, Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšos remiami prevenciniai projektai, socialinė reklama ir moksliniai tyrimai.
-Mažinant šeimos gydytojo aptarnaujamų gyventojų skaičių ir didinant šeimos gydytojo komandą, numatoma sutrumpinti patekimo pas šeimos gydytoją laiką iki 7 d.Toliau vykdomas sveikatos priežiūros įstaigų tinklo konsolidavimas, vykdoma sudėtingų asmens sveikatos priežiūros paslaugų centrų (ligų klasterių) plėtra.
-Siekiant sumažinti gyventojų išlaidas vaistams ir pagerinti prieinamumą vykdomos priemonės susijusios su racionaliu vaistų vartojimu, generinių medikamentų vartojimo skatinimu vietoj patentinių vaistų, geresniu vaistų prieinamumu žmonėms, turintiems mažas pajamas. Nuo 2017 m. liepos 1 d. pradėjus taikyti pakeitimus paciento priemokos sumažėjo apie 20 proc.
- Pakeistas ambulatoriniam gydymui skiriamų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių bazinių kainų ir paciento priemokų už juos apskaičiavimo tvarkos aprašas. Planuojama, kad nuo 2018 m. liepos 1 d. jas įgyvendinus paciento priemokos sumažės dar 20 proc.
Švietimas
· Siekiant sudaryti palankias sąlygas kokybiškam profesiniam mokymui, atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius, numatoma profesinio mokymo finansavimo peržiūra.
· Numatyta galimybė nuo 2018 metų rugsėjo mėnesio anksčiau pradėti priešmokyklinį institucinį ugdymą (nuo 5 metų) bei atitinkamai pradinį (nuo 6 metų).
· 2018 m. ketinama atnaujinti bendrojo ugdymo programas, parengti ir pradėti diegti visos dienos mokyklos modelį. Siekiant pagerinti vaikų skaitmeninius įgūdžius, 10 mokyklų išbandomas pilotinis informatikos ugdymo projektas pradinėse klasėse.
· Numatyta sukurti ir įdiegti pedagogų rengimo bei kvalifikacijos tobulinimo sistemą. 2018 metais numatyta patvirtinti kvalifikacijos tobulinimo prioritetus.
· Lietuvos regionuose bus vykdomas suaugusiųjų švietimo koordinatorių kvalifikacijos tobulinimas. Bus siekiama sustiprinti suaugusiųjų švietimą vietos lygmeniu, atsižvelgiant į darbo rinkos ir vietos gyventojų poreikius, siekiant besimokančiųjų skaičiaus didėjimo ir plėtojant mokymosi paslaugų savivaldybėse prieinamumą ir pasiūlą suaugusiesiems.
· Siekiant plėtoti modernią profesinio mokymo sistemą patvirtintas profesinio mokymo plėtros 2017-2020 metų veiksmų planas, pradėtas rengti sektorinių praktinio mokymo ir pameistrystės stiprinimo veiksmų planas.
· 2018 metais numatyta sukurti ir pradėti diegti Lietuvos piliečių studijų stipriausiose pasaulio aukštosiose mokyklose finansavimo modelį.
Konkurencingumas ir investicijos
Produktyvumo didinimas
· 2017 m. pabaigoje Ūkio ministerijoje įkurta Lietuvos nacionalinė produktyvumo taryba (toliau - NPB), atliekanti konkurencingumo ir produktyvumo raidos bei juos skatinančių veiksnių analizę ir rengianti pasiūlymus dėl tolesnių politikų tobulinimo. Iki 2018 m. pabaigos planuojama, kad NPB parengs pirmąją metinę produktyvumo ataskaitą.
Tradicinės pramonės skaitmeninė transformacija
· Artimiausiu metu planuojama paskelbti kvietimą pagal priemonę "Pramonės skaitmeninimas LT". Šios priemonės finansavimas bus nukreiptas dviejų veiklų atžvilgiu, t. y., pirmiausia, pramonės MVĮ galės gauti finansavimą technologinio įmonės skaitmeninės brandos audito atlikimui arba technologinio konsultavimo paslaugoms. Antra, pagal šią priemonę taip pat bus remiamas tokių technologijų kaip robotika, dirbtinio intelekto sprendimai, informacinių komutacinių tinklų, taip pat debesijos kompiuterijos sistemų, daiktų interneto sistemų, kiber-fizikinės sistemos, įmonės resursų valdymo sistemos ir pan. diegimas pramonės MVĮ.
· Lietuva dalyvaus pramonės transformacijos projekte, pagal kurį Lietuvos ir EK atstovai bendradarbiaus sprendžiant su pramonės skaitmeninimu susijusias problemas. 2018 m. planuojama parengti Lietuvos ekonomikos transformacijos strategiją.
Atsižvelgiant į platformos "Pramonė 4.0" veiklos kryptis, šiais metais bus rengiamas Strateginis Nacionalinės pramonės skaitmeninimo iniciatyvos įgyvendinimo veiklos planą jos įgyvendinimo veiklos planą. Planas bus rengiamas atsižvelgiant į patvirtintas Nacionalinės pramonės skaitmeninimo platformos "Pramonė 4.0" veiklos kryptis, t. y. skaitmeninė gamyba, skaitmeninimą skatinančios paslaugos, žmogiškieji ištekliai, standartizavimas ir teisinis reguliavimas bei kibernetinė sauga.
Verslo aplinkos gerinimas
2018 m. bus atliekamas priežiūros institucijų pažangumo vertinimas. Taip pat bus pradėta kurti Priežiūrą atliekančių institucijų informacinė sistema; iki 2018 m pabaigos bus sukurta informacijos apie visas ūkio subjektams išduodamas licencijas kaupimo vienoje vietoje sistema. Viešojo administravimo subjektai bus įgalioti licencijas išduoti (stabdyti ar naikinti) elektroniniu būdu.
Įmonių prieigos prie finansavimo gerinimas
· Šiais metais bus teikiamos garantijos už faktoringo sandorius, kurie padės labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms plėtoti įmonių veiklą bei sureguliuoti apyvartinių lėšų trūkumą.
Taip pat šiais metais pradedamos teikti eksporto kredito garantijos už lietuviškos kilmės prekių eksporto sandorius į tokias šalis kaip Baltarusija, Ukraina, Kazachstanas.
Pradedančiųjų įmonių (start-ups) ekosistemos plėtra
Parengtas Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo pakeitimo projektas, siekiant apibrėžti pradedančiosios įmonės sąvoką, taip pat nustatyti kokias sąlygas atitinkanti pradedančioji įmonė galėtų pasinaudoti konkrečiomis valstybės paramos priemonėmis. Kiti suplanuoti/vykdomi darbai: planuojama sukurti pradedančiųjų įmonių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo įrankius įtraukiant lektorius iš sėkmingų užsienio pradedančiųjų įmonių ir verslų; planuojama sukurti "Startup Employee Visa" procedūrą, leisiančią Lietuvos pradedančiosioms įmonėms pritraukti aukštos kvalifikacijos darbuotojus iš užsienio; planuojama sukurti ir įgyvendinti pradedančiųjų įmonių akseleravimo priemonę, pagal kurią bus steigiamas rizikos kapitalo fondas, investuosiantis į naujų perspektyvių idėjų plėtrą, tuo pačiu idėjų autoriams teikiant akseleravimo paslaugas (mentorystė, ekspertinės konsultacijos); planuojama parengti ir įgyvendinti pradedančiųjų įmonių verslo preakseleratorių ir verslo mokymo programas, siekiant parengti pradedančiąsias įmones pritraukti rizikos kapitalo investicijas; planuojama sudaryti galimybės pradedančiosioms įmonėms leisti ir viešai platinti nuosavybės vertybinius popierius per sutelktinio finansavimo (crowd funding) platformas.
Inovacijos
· Inicijuojama MTEPI sistemos institucinės sąrangos pertvarka, nustatant dalyvių funkcijas, pareigas ir paslaugas;
· Rengiamas Ilgalaikės mokslo, technologijų ir inovacijų plėtros programos ir jos įgyvendinimo plano projektas. MTI programą numatoma patvirtinti 2018 m. II ketv. ir įgyvendinti 2018-2030 m. laikotarpiu.
Vykdoma Sumanios specializacijos strategijos peržiūra. 2018 m. III ketv. bus atliktas išsamus tarpinis strategijos įgyvendinimo vertinimas, ir, esant poreikiui, bus atliktos reikiamos korekcijos.
Viešieji finansai, mokesčiai ir finansinis sektorius
· Nuo 2018 m. sausio 1 d. padidintas mėnesio neapmokestinamasis pajamų dydis nuo 310 iki 380 eurų ir atsisakyta papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio, kartu pereinant prie tikslinių vaiko išmokų, kurios mokamos už visus vaikus nevertinant šeimos pajamų.
· Nuo 2018 m. sausio 1 d. pakeistas individualios veiklos pajamų apmokestinimo principas - atsisakyta apmokestinimo pagal profesinės veiklos rūšis, individualios veiklos pajamoms nustatant vienodą 15 proc. tarifą, o realią apmokestinimo naštą reguliuojant taikomu progresyviu mokesčio kreditu, kurio dydis būtų apskaičiuojamas pagal nustatytas formules.
· Nuo 2018 m. sausio 1 d. maksimaliai (sumažinant apmokestinamąjį pelną iki 100 proc.) išplėsta pelno mokesčio lengvata į technologinį atsinaujinimą, nustatyta papildoma lengvata į MTEP investuojančioms įmonėms (taikant sumažintą 5 proc. pelno mokesčio tarifą pajamoms iš MTEP veikloje sukurto turto), išplėsta kapitalo investicijoms taikoma lengvata ir nustatytos vienerių metų pelno mokesčio "atostogos" naujam smulkiajam verslui. Be to, sudarytos palankesnės sąlygos alternatyviam verslo finansavimui, atleidžiant visas kolektyvinių investavimo subjektų bei rizikos ir privataus kapitalo subjektų gaunamas pajamas nuo pelno mokesčio, kartu neapmokestinant jų skirstomo pelno dalyviams - juridiniams asmenims.
· Nuo 2018 m. sausio 1 d. nustatyti progresiniai nekilnojamojo turto mokesčio tarifai fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamajam turtui.
· Nuo 2018 m. sausio 1 d. padidinti akcizų tarifai gazoliams, panaikinta akcizų lengvata aplinkai žalingiems akmens anglims, koksui ir lignitui. Taip pat nuo 2018 m. sausio 1 d. padidintas akcizų tarifas rūkomajam tabakui, o nuo 2018 m. kovo 1 d. padidės akcizų tarifai cigaretėms.
· 2018 metais numatoma tęsti darbus tobulinant ekonomikos augimui palankią mokesčių sistemą, mokesčių administravimo sistemą ir skatinti savanorišką mokesčių mokėjimą, kartu įvertinus ir darbo grupės "Dėl pasiūlymų mokesčių sričiai tobulinti, sąžiningam mokesčių mokėjimui skatinti, šešėlinės ekonomikos mažinimui parengimo" pasiektus rezultatus.
· Planuojama keisti mokesčio už aplinkos teršimą tarifus taip, kad jie mokesčių mokėtojus skatintų mažinti susidarančių atliekų ir teršalų kiekius ir rūpintis atliekų daugkartiniu naudojimu ir sutvarkymu. Įstatymo pakeitimo projektas atsižvelgus į gautas pastabas yra tikslinamas.
· Lietuvos bankas 2017 m. gruodžio 20 d. nusprendė padidinti anticiklinio kapitalo rezervo (AKR) normą iki 0,5 proc. AKR reikalavimas įsigalios 2018 m. gruodžio 31 d. ir padės sustiprinti finansų sistemos atsparumą galimiems sukrėtimams. Numatoma, kad palankiais ekonomikai laikais, kai sisteminės rizikos yra įprastame lygyje, šis rezervas bus sukaupiamas iki 1 proc. lygio.
· Nuo 2017 m. liepos 1 d. Atsakingojo skolinimo nuostatai (ASN) yra taikomi veiklos pagrindu, t. y. ne tik kredito įstaigų teikiamoms būsto paskoloms, bet ir kitų kredito davėjų teikiamiems kreditams būstui įsigyti ar paskoloms įkeičiant nekilnojamąjį turtą. Makroprudencinių skolinimo reikalavimų taikymas veiklos pagrindu padidino šių priemonių efektyvumą ir sumažino paskatas vykdyti reguliacinį arbitražą.
-2017 m. iš esmės baigta kredito unijų sektoriaus pertvarka, kuria buvo sprendžiamos esminės sektoriaus problemos. Penkios kredito unijos pasinaudojo galimybe pradėti persitvarkymo į specializuotus bankus procedūras ir gavo Lietuvos banko sutikimą pertvarkyti savo veiklą.
← Atgal
