Rima Baškienė
Lietuvos Respublikos Seimo narė
Aptarti aktualūs atliekų tvarkymo klausimai
2015-06-08
Seimo Šiaulių krašto bičiulių parlamentinė grupės nariai: Alma Monkauskaitė, Vitalijus Gailius, Rima Baškienė, Valerijus Simulik, Arvydas Mockus ir Edvardas Žakaris, Aplinkos ministras K. Trečiokas, viceministras L. Jonauskas, Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje J. Novogreckis, VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) vadovai, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento atstovai, regiono savivaldybių merai ir administracijų direktoriai, visuomenės atstovai svarstė svarbius atliekų tvarkymo klausimus.
Seimo narys V. Gailius, inicijavęs pasitarimą Pakruojo savivaldybėje, teigė, kad: "Atliekų tvarkymo srityje - per daug šešėlio. Aplinkos ministerija teikia naują atliekų tvarkymo teisinį reglamentavimą, todėl mums yra ypač svarbu žinoti savivaldybių nuomonę dėl tinkamo reguliavimo nustatymo, taip pat paskatinti regiono savivaldybes glaudžiai bendradarbiauti tarpusavyje siekiant optimaliausių rezultatų". Seimo nariai pabrėžė, kad atliekų tvarkymo srityje diskusijos - būtinos, kad priimami įstatymai būtų įgyvendinami tinkamai.
Dalyviai išklausė ŠRATC direktorės J. Šalkauskienės pranešimą, kuriame ji pristatė įmonės veiklą bei buvo prisiminta, kad, sustabdžius banko "Snoras" veiklą, įmonė neteko 13 mln. Lt ES fondų paramos lėšų. Šis klausimas dabar tebesvarstomas teisme.
Vyriausybės nutarimas 2016 m. suvienodinti rinkliavą pagal patvirtintą metodiką nebeleidžia savivaldybėms koreguoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos. Įsigilinus į šį sprendimą bei 2014 metų balandžio 16 d. Vyriausybės nutarimą Nr. 366, savivaldybės privalo iki 2020-ųjų daugiau kaip per pusę sumažinti komunalinių skaidžių atliekų kiekius: perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip 65 procentus jų kiekio. Vyriausybės nutarimu, rinkliava tampa dvinare (pastovioji ir kintamoji dalys). Jei kintamoji dalis bus nustatoma pagal konteinerius, o atliekos priimamos pagal tūrį ar svorį, būtų lyg ir teisingai - gyventojus skatintų rūšiuoti ir taip mažinti mišrių komunalinių atliekų kiekį. Tačiau pastovioji dalis kelia daug klausimų. Jau dabar 30 procentų gyventojų nebeišgali sumokėti rinkliavos. Kas bus, jei ji, įvedus dvinarę rinkliavą, pakils vos ne dvigubai?
Seimo narė Rima Baškienė siekė išsiaiškinti, ar dėl banko "Snoras" veiklos sustabdymo susidariusi skola nebus dengiama didinant rinkliavą gyventojams, nes akivaizdu, kad ŠRATC dalininkės savivaldybės susidariusios skolos padengti tikrai nepajėgtų. Ji ragino atkreipti dėmesį į ŠRATC direktorės J. Šalkauskienės pateiktą atliekų tvarkymo kainų pokyčių lentelę, kurioje akivaizdžiai nurodyta apie ženklius kainų augimus: Vartų mokestis nuo 25,33 eurų 2015 m. jau 2016 m. išauga iki 59,56 eurų, o 2020 m. numatyta jį kelti iki 74,48 eurų. Didėja ir surinkimo bei transportavimo kaina: nuo 36,66 eurų 2015 m. iki 40,35 eurų 2020 m. Rinkliavos administravimo kaina auga taip pat: nuo 4 eurų iki 4,42. Vietinės rinkliavos dydis nuo 17,62 eurų 2015 m. numatytas pakelti iki 26,77 eurų 2020 m. "Akivaizdu, jog tikslas, kad gyventojams mokestinė našta nedidėtų, bus nepasiektas", - kalbėjo Seimo narė. Ji ragino nepamiršti ir pavojingų atliekų deginimo gamyklos "Toksika" problemų, kuri, padirbusi 4 mėnesius, vėl sustabdyta.
Aplinkos ministras K. Trečiokas kalbėjo, kad kiekvienas regionas turi savo specifiką, tačiau gyventojai už atliekų tvarkymą neturėtų mokėti skirtingai. Pritaikius naująją metodiką, atsiras daugiau aiškumo. Buvo aptarti ir rinkliavos administravimo klausimai. Jau metai, kaip Šiaulių rajonas pats administruoja vietinę rinkliavą už atliekų tvarkymą, o nuo šių metų sausio 1 d. rinkliavos administravimą perėmė ir Joniškio, Kelmės bei Pakruojo savivaldybės. Pagrindinis rinkliavos administravimo perėmimo argumentas - mažesnės administravimo sąnaudos. Nors pradžioje susiduriama su sunkumais, bet pirmoji šį žingsnį žengusi Šiaulių rajono savivaldybė tai vertina kaip teisingą sprendimą.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas A. Salamakinas kalbėjo apie atliekų tvarkymą, kaip savivaldybių funkciją, kėlė klausimą, kiek centrinė valdžia galėtų turėti įtakos regionų atliekų tvarkymo centrams. Pasak komiteto pirmininko, dėl esminių dalykų savivaldybės turi pačios susitarti. Kad savivaldybėms turėtų būti leidžiama daugiau spręsti pačioms, kalbėjo ir posėdyje dalyvavę regiono savivaldybių atstovai. Seimo narys V. Gailius pabrėžė, kad savivaldybės turėtų aktyviau dalyvauti teisėkūros procese: teikti savo pasiūlymus, pastebėjimus kuriant teisės aktus.
UAB "Šiaulių vandenys" atstovai kėlė klausimą dėl Šiaulių miesto valymo įrengimuose sukaupto nuotekų dumblo sutvarkymo ir apdorojimo, panaudojimo. Buvo aptarti naudotų padangų, pavojingų medicinos atliekų tvarkymo klausimai. Nutarta kreiptis į Vyriausybę su pasiūlymu senas padangas ir dumblą deginti Akmenės cemento gamykloje.
Pasitarimo metu aptartas ir pastatų renovacijos procesas, išjudinęs Lietuvos savivaldybes. Aplinkos ministras energetinio efektyvumo didinimo programą vertina kaip vieną labiausiai pasisekusių, tačiau procesas nevyksta taip sparčiai, kaip norėtųsi, nukenčia gyventojai, nes keičiantis tvarkai jie nebegali pasinaudoti tomis pačiomis sąlygomis.
Pasitarimo dalyviai sutarė, kad atliekų tvarkymo klausimas išlieka aktualus ir ateityje, todėl bendradarbiavimas būtinas ne tik savivaldybių, bet ir nacionaliniu lygmeniu.
← Atgal
.jpg)
.jpg)
