Rima Baškienė
Lietuvos Respublikos Seimo narė
Seime paminėta Gedulo ir vilties diena
2015-06-15
Seimas birželio 15 d. iškilmingu minėjimu pagerbė sovietų okupacijos ir genocido aukas bei paminėjo Gedulo ir vilties dieną.
Pasak Seimo Pirmininkės Loretos Graužinienės, žiauri 1940-ųjų okupacija ir ciniškas lietuvių tautos genocidas negrįžtamai ir iš esmės pakeitė mūsų tautos gyvenimą. "Pirmoji nepriklausoma Lietuva, inteligentijos padedama, sukūrė itin stiprią pilietinę visuomenę savo kultūra, kalba, lietuvių tautos didingos istorijos pažinimu, tautinio tapatumo savivoka, pagarba asmens laisvei kaip esminei žmogiškumo vertybei. Toje visuomenėje gimė ir užaugo karta, kuri verčiau rinkosi garbingą mirtį nei aklą vergystę", - sakė L. Graužinienė.
"Kas padarė mus tvirtus, nenugalimus? Tikėjimas.", - iškilmingo minėjimo metu kalbėjo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas.
Seimo narės Dalios Teišerskytės tėvas buvo suimtas 1946 metais, žuvo lageryje, mama, sesuo ir brolis ištremti 1948 metais, o pati parlamentarė ir kiti du jos broliai ištremti 1953 metais. Tremtį išgyvenusi Seimo narė prisiminė tą sunkų laikotarpį: "Ar buvo sunku? Taip. Ar buvau nelaiminga? Ne. Mes gyvenamo barake, viename kambarėlyje septyniese... Buvome mylimi, vieningi, šventėme Velykas ir Kalėdas... Visų nelaimės buvo vienodos, visų troškimai buvo panašūs, o netektys neaplenkė beveik nė vienos šeimos. Ko išmokau? Savarankiškumo, orumo, drąsos, pasiaukojimo, atsakomybės. Esu laiminga, kad turėjau tokią šeimą. Esu laiminga, kad esu tokios Lietuvos dukra".
Minėjimo metu kalbėjo ir tremtyje gimęs Seimo narys Julius Sabatauskas. Jo tėvai buvo ištremti net du kartus - 1941 ir 1948 metais. Pasak Seimo nario, joks dramatiškiausias filmo siužetas dabar nebepakartos to, ką turėjo patirti žmonės su vaikais paleisti į plynę Syktyvkare, Komių žemėje. Pirmą žiemą jie neturėjo net barakų, glaudėsi žeminėse, kurias patys ir išsikasė. Badas, ligos, nežmoniškos sąlygos nusinešė daugybę gyvybių, likusieji padėjo vieni kitiems kuo galėjo, dalijosi paskutiniu duonos kąsniu, stiprino dvasią lietuviška daina. J. Sabatauskas pabrėžė, kad tarpusavio solidarumas ir tikėjimas buvo didžiulis. Tikėjimas, kad kaip nors, kada nors vis tiek sugrįš į Lietuvą.
2014 m. projekte "Misija Sibiras" dalyvavusio Giedriaus Tradišausko įsitikinimu "Misija Sibiras" yra pati geriausia istorijos, pilietiškumo ir patriotiškumo pamoka: "Mes, projekto dalyviai, savo akimis matėme, kad grasinimai, badas, vergiškas darbas nepalaužė lietuvių tautos dvasios. Neslėpsiu, apima pasididžiavimas, kai taigos apsuptyje sutikti vyresni rusai, sužinoję iš kur esame, čia gyvenusius lietuvius mini tik geru žodžiu. Sako, kad tremtiniai iš Lietuvos buvo geri, darbštūs, artimui padedantys ir laisvės trokštantys žmonės".
Minėjimo metu Seimo nariai, patyrę sovietinę tremtį - Vida Marija Čigriejienė, Rimantas Jonas Dagys, Arimantas Dumčius, Vilija Filipovičienė, Donatas Jankauskas, Kazimieras Kuzminskas, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Juozas Olekas, Julius Sabatauskas ir Dalia Teišerskytė - ekspedicijų į tremties vietas dalyviams perdavė Lietuvos valstybės vėliavą.
Nepriklausomybės aikštėje iki pusės stiebo nuleistos vėliavos.
Parengta pagal Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyriaus informaciją. Nuotraukos Saulės Eglės Trembo.
← Atgal
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
