Rima Baškienė
Lietuvos Respublikos Seimo narė
Konferencijoje Seime - latvių patirtis ir teisiniai argumentai, išsaugant valstybinę kalbą
2016-01-15
LR Seime Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto inicijuota konferencija "Valstybinės kalbos politika ir asmenvardžių rašyba valstybės dokumentuose", kurioje dalyvavo žymūs Latvijos Respublikos mokslininkai - prof. dr. Ina Druvietė ir prof. dr. Maris Baltinis, Seimo nariai, iniciatyvinės grupės "Talka už Lietuvos valstybinę kalbą" bei Lietuvos mokslo ir studijų institucijų atstovai, buvo labai savalaikė ir prasminga. Konferenciją vedė habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, asociacijos "Lietuvos ir Latvijos forumo pirmininkas" prof. Alvydas Butkus ir Seimo narys Valentinas Stundys.
Pranešimą apie Lietuvos Respublikos piliečių iniciatyvą "Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą" ir jos politinius aspektus aptarė "Talkos" iniciatyvinės grupės narys akademikas prof. dr. Eugenijus Jovaiša, kuris 2015 m. lapkričio 19 d. pateikė Seimui 69 234 Lietuvos piliečių pasirašytą Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo projektą. Kaip ir ankstesniame Seimo narių V. Stundžio, R. Baškienės, P. Urbšio ir kitų parengtame projekte, jame siūloma, kad piliečio vardas ir pavardė būtų įrašomi tik valstybine kalba - lietuvių kalbos abėcėlės 32 raidėmis pagal tarimą. Piliečio pageidavimu jo vardas ir pavardė galėtų būti užrašyti ir kita kalba lotyniško pagrindo rašmenimis arba perrašius juos lotyniško pagrindo rašmenimis pagal piliečio pasirinktą transliteravimo sistemą, paso kitame puslapyje, o asmens tapatybės kortelėje - kitoje kortelės pusėje. Pasak E. Jovaišos, šis istorinis įvykis - surinkti parašai ir pateiktas įstatymo projektas yra tiesioginė parama tiems Seimo nariams, kurie tokį projektą parengė ir kuriam, dėl politinių interesų, nepritarė Teisės teisėtvarkos komitetas. "Turėtumėme vadovautis ne politiniais interesais, o valstybinės kalbos išsaugojimo interesu. Pasas yra dokumentas, tad visi įrašai jame, pirmame ar antrame puslapyje, yra vienodai svarbūs" - kalbėjo akademikas.
Latvijos universiteto prorektorė, 4 kadencijas dirbusi Latvijos parlamento nare, buvusi Švietimo ministrė, prof, Ina Druvietė ir Latvijos Valstybinės kalbos centro direktorius Maris Baltinis susipažindino su valstybinės kalbos politika Latvijoje bei Europos teise ir asmenvardžių vartosenos praktika. Latvijoje sėkmingai įgyvendinta ta vardų ir pavadžių rašymo asmens dokumentuose tvarka, kurią siūlo dalis Seimo narių ir iniciatyvinės grupės "Talka už Lietuvos valstybinę kalbą" atstovai bei piliečiai, parašais parėmę minėtą įstatymo projektą. Latvijoje šiuo principu daromi įrašai ir civilinės aktų būklės registre. Latvijos atstovai paragino Lietuvos politikus pasinaudoti Latvijos patirtimi.
Seimo narė Rima Baškienė konferencijoje, priminusi LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės žodžius, kad "lietuvių kalba negali būti politinių sandorių, sandėrių objektu", apgailestavo, kad socialdemokratų atstovų Irenos Šiaulienės ir Gedimino Kirkilo teiktas Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose projektas, kuriuo siūloma pagrindiniame paso puslapyje leisti originalią pavardės rašybą nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, naudojant tris papildomus simbolius - w, q, x., Seimo posėdžių sekretoriate įregistruotas būtent premjero Algirdo Butkevičiaus susitikimo su Lenkijos premjeru Donaldu Tusku išvakarėse, o šiemet sausio 6 d. žiniasklaidos atstovams premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, kad lenkiškų vardų ir pavardžių rašymo klausimas turėtų išsispręsti pavasarį ir kad toks "trypčiojimas" ir negalėjimas priimti sprendimų Lietuvos ir Lenkijos "tikrai labiau nesuartina".
" Manau, Premjeras nepamiršo Lietuvos piliečių inicijuoto įstatymo projekto. Mes ne prieš Lenkijos valstybę, jos garbingą tautą, bet ekonominių klausimų sprendimui, manau, negalėtų būti naudojamas mūsų tautos išlikimo granatas - valstybinė kalba" - kalbėjo Seimo narė. Į Rimos Baškienės klausimą, kokios pozicijos laikosi Latvijos parlamentas ir vyriausybė, Latvijos atstovai atsakė: "Valstybinė kalbos politika yra kompleksinė sistema, kurioje reikšmingas yra kiekvienas elementas. Turime stabilią tikrinių daiktavardžių adaptavimo tradiciją, kurios keitimas gali turėti neigiamos įtakos valstybinės kalbos statusui. Atsisakius tradicinės praktikos gali kilti daug, sunkiai išsprendžiamų politinių ir lingvistinių problemų, kurių pasekmės gali būti sunkiai suvaldomos. Pavienių piliečių skundai į teismus dėl tokio asmenvardžių rašymo - nepasiteisino, nes buvo argumentuota, kad tai nėra priverstinis sulatvinimas, kad tai netaikoma vienai grupei, o taikoma visiems Latvijos respublikos piliečiams."
Konferencijos dalyviai, ragino Seimo narius nesitaikstyti su lietuvių kalbos niokojimu, Valstybinės kalbos komisijos keistu elgesiu, kvietė apginti Lietuvos ateitį, gerbti, puoselėti ir išsaugoti savo protėvių visada gintą lietuvių kalbą, glaudžiau bendradarbiauti su Latvijos parlamentu, telkiantis į dvasinę talką.
Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo projekto svarstymui pavasario sesijoje pagrindiniu komitetu Seime paskirtas - Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, jam paskirta didžiulė atsakomybė, gavus visų institucijų išvadas ir nuomones, teikti savo išvadą svarstyti Seimui. Svarbi bus kiekvieno Seimo nario pozicija ir požiūris į valstybinės kalbos reikšmę ir svarbą.
← Atgal
.jpg)
.jpg)
.jpg)
