Rima Baškienė
Lietuvos Respublikos Seimo narė
Seime svarstomas Darbo kodeksas. Kam jis bus naudingas?
2016-04-12
Seimo narės Rimos Baškienės kalba, balandžio 12 d. Seimo plenariniame posėdyje.
Į plenarinių posėdžių salę sugrįžo Darbo kodeksas. Viso socialinio modelio paketo dar teks palaukti, nes dalis įstatymų dar liko neapsvarstyta komitetuose. 2015 m. spalio 15 d. po pateikimo Seimas pritarė DK ir lydimiesiems įstatymas 82 balsais "už", suprasdamas, kad pokyčiai būtini, kad darbo santykius reikia padaryti lankstesnius, nes ekonomika auga lėtai, Lietuvą aplenkia investicijos. Sklandė abejonės, ar tikrai nuoširdžiai buvo norima, kad Socialinis modelis būtų priimtas, nes įsiveliant į gausybę pataisų bus tik vilkinamas procesas. Stebino Vyriausybės elgesys - kodėl galutinai nesuderinus su Trišale taryba Seimui buvo pateiktas toks pusfabrikatis? Kartu su Profesinių sąjungų atstovais dar 2015 m. spalio mėn. Mišrios Seimo narių grupės surengtoje spaudos konferencijoje akcentavome, kad Trišalė taryba, priešingai nei skelbiama viešumoje, nepasiekė sutarimo dėl ypač svarbių klausimų, susijusių su darbo laiku, apmokėjimu, išeitinėmis išmokomis atleidus darbuotoją darbdavio iniciatyva, streikais, atostogomis mokslui ir kita. Profesinės sąjungos prieštaravo ir dėl ketinimų įteisinti nenumatytos apimties darbo sutartis, nes tai sudarytų dar palankesnes sąlygas nelegaliam darbui, paskatintų "vokelių" sistemą. Kalbomis apie būtinybę liberalizuoti darbo santykius dangstomi pakeitimai, kuriuos priėmus, darbuotojų padėtis pablogėtų, o paprastų žmonių interesai nebūtų apginti ir Darbo kodekso projekte neatsirastų daugiau garantijų ir saugumo darbuotojams. Socialinis modelis tapo žaliava darbo santykių liberalizavimui, kur socialinė dalis, deja, buvo nustumta į užribį. Todėl Mišrios Seimo narių grupės nariai siūlėme Vyriausybei įvertinti Trišalės tarybos pasiūlymus bei Teisės departamento išvadas ir teikti Seimui pataisytą Darbo kodekso projektą bei jį lydinčiuosius teisės aktus, taip užtikrinant efektyvų Seimo darbą. Deja, tai neįvyko.
Didžiulį darbą atliko Socialinių reikalų ir darbo komitetas, apsvarstydamas per 600 pasiūlymų. Jų teikiamas Darbo kodekso projektas Premjero buvo vaizdžiai pavadintas "gerokai apipešiotu projektu". Ir panašu nepatiko nei verslo atstovams, nei profsąjungoms.
Verslo atstovai liko nepatenkinti, kad terminuota sutartis dėl nuolatinio darbo galės būti suderinta, tik jei bus dėl to sutarta kolektyvinėje sutartyje, kad terminuotų sutarčių negali būti daugiau nei 20 proc. visų darbdavio sudarytų sutarčių, nepatenkinti, kad turint daugiau kaip 20 darbuotojų, turi būti įkurta darbo taryba ir t. t. Pastarosiomis dienomis teko stebėti labai aktyvius lobistinius verslo atstovų veiksmus - siekiant paveikti ir įtikinti Seimo narius, kad jie teiktų ir priimtų darbdaviams naudingus pasiūlymus: mažinti galimybę naudotis atostogomis mokslui, siūlyti lengviau atleisti darbuotojus ir net nėščias moteris, bloginti galimybę dirbti ir auginti vaikus, mažinti profsąjungų įtaką, ir pan. Seimo narių - "gelbėtojų" atsirado. Priregistruota pataisų, kuriomis projektą norima grąžinti į tokią būseną, kokios jis atėjo į Seimą iš Vyriausybės. O tai reiškia, kad ir vėl nuostatos nebus suderintos Trišalėje taryboje. Negi pamiršome tų pačių Seimo narių kitose tribūnose išsakomą susirūpinimą dėl mažėjančio gimstamumo, demografinės situacijos, dirbančiųjų saugumo ir kitas problemas, kad dabar teikiame tokius siūlymus? Kyla klausimas - kokia kaina ir kieno sąskaita tai bus padaryta? Juk nederėtų pataikauti atskiroms grupėms, reiktų matyti visumą.
Džiaugiuosi Socialinių reikalų ir darbo komiteto principingumu likti prie ankstesnės savo nuostatos, svarstant verslo atstovų paruoštus ir Seimo narių vardu teikiamus naujus pasiūlymus, o ne paklusti rekomendacijoms ir dirigavimui "iš aukščiau" ar "iš šalies". Neturėtume naikinti to, kam po diskusijų jau buvo pritaręs Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija balandžio 12 d. surengė akciją prie Seimo, protestuodama prieš tokio Darbo kodekso svarstymą, nes komitetuose nebaigti svarstyti visi susiję įstatymų projektai, neaiški svarstomo įstatymų paketo visuma, svarstymo skubotumas gali iškreipti deklaruotus socialinio modelio tikslus.
Pradžioje padarytos klaidos pateikiant neparengtą, nesuderintą Darbo kodeksą galimai turės didelių pasekmių ateityje. Viskas priklausys nuo to, kokioje prioritetų vietoje matysime dirbantį žmogų.
← Atgal
