Alkoholio kontrolės ir Akcizų įstatymų projektai skatins socialinę reklamą, nukreiptą prieš alkoholio vartojimą
2016-06-09
LR Seimo narės Rimos Baškienės ir Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos iniciatyva, grupė Seimo narių užregistravo Alkoholio kontrolės ir Akcizų įstatymų projektus. Siūloma nuo 2017-ųjų taikyti naują alkoholio apmokestinimo akcizu tvarką, pagal kurią tarifas būtų skaičiuojamas už 1 proc. alkoholio, esantį gėrimo litre. Dabar taip akcizas yra nustatomas tik alui. Taip pat siūloma pradėti kasmetinį akcizo didinimą, kad 2020 metais atskiroms gėrimų grupėms būtų pradėtas taikyti vieningas akcizo tarifas - 18 centų už 1 stiprumo laipsnį viename litre. Taikant skirtingą metodiką susidaro labai dideli skirtumai tarp alkoholinių gėrimų apmokestinimo. Kad palyginti alkoholinių gėrimų apmokestinimą, teikiant palyginamuosius dydžius - kiek 1% alkoholio apmokestinamas akcizo mokesčiu - matyti, kad šiuo metu mažiausiai apmokestinamas alkoholio kiekis yra alaus ir kiti fermentuoti gėrimai, todėl susidaro situacija, kai alus mažmeninės prekybos vietose būna pigesnis už vandenį. Šiuo metu vynui, fermentuotiems gėrimams bei tarpiniams produktams taikomas akcizo mokestis už produkto hektolitrą, nesvarbu kokia alkoholinio gėrimo tūrinė alkoholio koncentracija. Kiti alkoholiniai gėrimai apmokestinami taip pat skirtingai, pavyzdžiui, iš dalies spiritiniai gėrimai apmokestinami už hektolitrą absoliutaus alkoholio bei alus - už 1 proc. faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos hektolitrą.
Padidinus akcizo mokesčius, kiekvienais metais, pradedant nuo 2017 m., būtų surenkama papildomų lėšų į valstybės biudžetą. 2017 m. - 40,14 mln. EUR, 2018 m. - 65,09 mln. EUR, 2019 m. - 94,49 mln. EUR, 2020 m. - 125,67 mln. EUR.
Taip pat siūloma steigti alkoholio žalos prevencijos fondą ir jo pagalba šviesti visuomenę dėl alkoholio vartojimo žalos ir pasekmių. Į šį fondą patektų biudžeto pajamos, gautos iš padidinto alkoholio akcizo, ir šiomis lėšomis būtų finansuojama žiniasklaida, kuri netektų pajamų uždraudus alkoholio reklamą, kurio siekiama Lietuvos gyventojų iniciatyva pateiktu įstatymo projektu. Penkis metus veiksiantis fondas leistų išmokti žiniasklaidai gyventi ne iš alkoholio reklamos, iš kurios dabar gauna apie 25 proc. pajamų, o iš socialinės reklamos, propaguojančios sveiką gyvenimą.
Sistema veiktų 5 metus, vėliau jo buvimo tikslingumas būtų svarstomas. Pasak R.Baškienės, per tą laiką jis kompensuotų žiniasklaidai dėl alkoholio reklamos draudimo netektas pajamas: "Leistų išmokti gyventi ne iš alkoholio reklamos, o iš socialinės reklamos, propaguojančios sveiką gyvenimą", - teigė ji. Šiuo metu vynui, fermentuotiems gėrimams bei tarpiniams produktams taikomas akcizo mokestis už produkto hektolitrą, nesvarbu kokia alkoholinio gėrimo tūrinė alkoholio koncentracija. Kiti alkoholiniai gėrimai apmokestinami taip pat skirtingai, pavyzdžiui, iš dalies spiritiniai gėrimai apmokestinami už hektolitrą absoliutaus alkoholio bei alus - už 1 proc. faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos hektolitrą.
Dar 1998 metais Seime patvirtintoje Lietuvos sveikatos programoje buvo numatytas siekis sumažinti alkoholinių gėrimų vartojimą 25%, tačiau dėl alkoholio prekybos liberalizacijos, intensyviosios reklamos ir prieinamumo padidinimo vartojimą išauginome net 130%.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos vertinamų šalių sąraše pagal alkoholinių gėrimų suvartojimą vienam suaugusiam gyventojui esame pirmoje vietoje - per metus vienam Lietuvos gyventojui tenka maždaug 15,4 litro alkoholio. Su alkoholio vartojimu susijusio mirtingumo statistika neleidžia abejoti, kad esame vartojimo lyderiai. Per dešimtmetį vaikų apsinuodijimo alkoholiu skaičių sugebėjome padidinti 17 kartų. Vien tik tiesioginiai su alkoholio vartojimu susiję valstybės nuostoliai sudaro apie 215 mln. eurų per metus.
Alkoholio vartojimas jau ir dabar yra susijęs su daugeliu savižudybių, vaikų globos namuose paliktų vaikų, daugeliu smurtinių nusikaltimų, nužudymų, išžaginimų ir kitomis problemomis.
Šiuo metu taikant skirtingą metodiką susidaro labai dideli skirtumai tarp alkoholinių gėrimų apmokestinimo. Tam, kad palyginti alkoholinių gėrimų apmokestinimą, teikiame palyginamuosius dydžius, kiek 1% alkoholio apmokestinamas akcizo mokesčiu. Iš to matyti, kad šiuo metu mažiausiai apmokestinamas alkoholio kiekis yra alaus ir kitų fermentuotų gėrimų, todėl susidaro situacija, kai alus mažmeninės prekybos vietose būna pigesnis už vandenį (1 lentelė).
Daugiau nei 50 tūkst. rinkimų teisę turinčių piliečių inicijavo įstatymo projektą (LR Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 16(1), 17, 18, 22, 28, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 16(2) straipsniu įstatymas), kurio vienas iš tikslų - uždrausti alkoholio reklamą Lietuvoje.
Šalia alkoholio reklamos draudimo, tam, kad alkoholio vartojimo prevencijos tikslai būtų pasiekti, šiuo projektu siūloma padidinti alkoholiui taikomą akcizą ir iš papildomai surinktų alkoholio akcizo lėšų sukurti Alkoholio žalos prevencijos fondą (toliau - Fondas). Siekiant nesumažinti žiniasklaidos priemonių veiklos, uždraudus alkoholio reklamą, dalį į Fondą surinktų lėšų numatoma skirti valstybės perkamai socialinei reklamai, kuri kompensuotų tos pačios žiniasklaidos praradimus. Numatoma, kad Fondo lėšos galės būti naudojamos alkoholio vartojimo mažinimo, visuomenės sveikatos išsaugojimo, blaivybės skatinimo socialinėms reklamoms ir alkoholio vartojimo bei alkoholio vartojimo žalos tyrimams finansuoti, kurie leis socialinę reklamą padaryti dar efektyvesnę, nes pasitelkus atitinkamus tyrimus socialinė reklama bus kryptingesnė. Toks papildomų iš akcizo surenkamų lėšų panaudojimas leis amortizuoti galimus finansinius nuostolius reklamos rinkoje, kurioje alkoholinių gėrimų reklama galimai sudaro apie 25 % rinkos dalies.
Apklausos rodo, kad visuomenė palaiko alkoholinių gėrimų kainos didinimą ir alkoholio reklamos draudimą.
Vyriausybė turės priimti nutarimus, kuriais bus reglamentuojama Fondo veikla. Pagrindinis alkoholio akcizo tikslas turi būti mažinti alkoholio vartojimą. Padidinus akcizo mokesčius, kiekvienais metais, pradedant nuo 2017 m., būtų surenkama papildomų lėšų į valstybės biudžetą. 2017 m. - 40,14 mln. EUR, 2018 m. - 65,09 mln. EUR, 2019 m. - 94,49 mln. EUR, 2020 m. - 125,67 mln. EUR. (3 lentelė).
Atsižvelgiant į tai, jog padidinus alkoholio akcizus į valstybės biudžetą būtų surenkama papildomų lėšų, įsteigus Fondą, biudžetas nuostolių nepatirtų.
← Atgal
|
Nuorodos
Kontaktai
Kabinetas Seime: III-319
Kabineto Seime telefonas: (85)2396654
Mobilus telefonas: 869842173
Elektroninis paštas: rima.baskiene@lrs.lt
Biuras Šiauliuose: Vilniaus g. 263-110
Biuras Kuršėnuose: J. Basanavičiaus g. 5-11
|