Rima Baškienė
Lietuvos Respublikos Seimo narė
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga į Seimo rinkimus eis su šūkiu: "Orus žmogus - stipri valstybė"
2016-06-17
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) tarybos posėdyje birželio 17 d. vienbalsiai patvirtintas rinkiminis šūkis: "Orus žmogus - stipri valstybė ", už pagrindą priimtos rinkiminės nuostatos - penkios darnos (5D) ir jų aprašas, kuriame teigiama:
"Per 26 metus Lietuva pasiekė įspūdingų laimėjimų: atkūrėme valstybės Nepriklausomybę; įtvirtinome gyvybiškai svarbią Lietuvos narystę NATO bei Europos Sąjungoje ir Lietuvos, kaip Vakarų pasaulio dalies, statusą; įveikėme pereinamojo laikotarpio, o vėliau - ir globalios ekonomikos svyravimų sukeltus išbandymus.
Vis dėlto daug Lietuvos gyventojų savo šalyje nesijaučia laimingi. Tą liudija ir savižudybių, priklausomybių, smurto bei skurdo mastai. Grėsmingiausia nepasitenkinimo gyvenimu Lietuvoje išraiška - nedidelis gimstamumas bei masinė emigracija. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) tikslas - pasiekti, kad Lietuvoje būtų gera gyventi: kad įsisenėję skauduliai nebealintų Lietuvos žmonių; kad mūsų valstybės Nepriklausomybę stiprintų ne tik narystė transatlantinėse organizacijose, bet ir visų Lietuvos piliečių meilė Tėvynei, noras dėl jos dirbti, kurti ir aukotis.
LVŽS yra tvirtai įsitikinusi, kad žmogus jaustųsi laimingas ir orus, kad valstybė būtų stipri, bendro gyvenimo rūmas turi būti renčiamas įtvirtinant pamatinį gėrį: saugant žmogaus gyvybę ir sveikatą, užtikrinant sambūvį su gamta, puoselėjant darnią šeimą ir bendruomenę, kuriant darnią ekonominę ir politinę aplinką. Šie pamatiniai gėriai neatsiranda savaime: jų nekuria nematoma rinkos ranka nei viską kontroliuojanti valstybė. Juos kuria asmenų ir bendruomenių sąmoningi veiksmai, kylantys iš bendrų vertybių bei valios pastangų. Valstybės vaidmuo - įgalinti asmenis ir bendruomenes spręsti savo ir aplinkos problemas, įstatymais skatinti rinktis tokį elgesį, kuris kurtų pamatinius gėrius ir vengtų destrukcijos.
LVŽS vizija ir siūlomi sprendimai paremti penkių darnų - darnaus žmogaus, darnios visuomenės, darnaus švietimo ir kultūros, darnios ekonomikos bei darnaus valstybės valdymo - principu.
Darnus žmogus suvokia savo įsipareigojimą visuomenei elgtis ne vartotojiškai, t.y. ne išnaudoti kitą dėl asmeninės naudos ar malonumo, bet puoselėti bendrąjį gėrį. Vadovaudamasis šiuo principu, žmogus įsipareigoja tausoti aplinką ir ją puoselėti, saugoti ir atnaujinti, o ne eikvoti vien kaip išteklių. Toks žmogaus darnos su žmogiškąja ir gamtine aplinka principas yra vadinamas žmogaus ekologija. Darnus žmogus išauga darnioje, gyvybę kuriančioje šeimoje. Tokia šeima yra valstybės pagrindas, nes būtent šeimoje yra ugdomos patriotinės, pilietinės, ekologinės ir kitos dorybės, perduodama kultūra. Todėl strateginiais prioritetais laikome visų pirma šeimos - kylančios iš vyro ir moters santuokos arba giminystės ryšių ir siekiančios puoselėti gyvybę - stiprinimą ir palaikymą.
Darnios visuomenės narius sieja savitarpio pagarba, bendro likimo jausmas, elgesio ir moralės normos, solidarumas ir rūpestis kitais visuomenės nariais. Ji neįmanoma be kultūrinio bendrumo ir panašumo jausmo. Dėl to darni visuomenė neatsiejama nuo Lietuvai būdingo unikalaus organiško santykio su gamta ir lietuviškojo kaimo bei iš jo kylančios pasaulėjautos išsaugojimo. Darnioje visuomenėje valstybė rūpinasi, kaip padėti šeimai ir kitoms bendruomenėms ugdyti ir skatinti piliečių aktyvumą, dalyvauti sprendžiant bendruomenės, savivaldos ir valstybės reikalus bei įgyvendinti savo patriotinį įsipareigojimą. Tik aktyvus dalyvavimas skaidriuose valstybės politikos procesuose gali užtikrinti orų piliečių gyvenimą savo valstybėje.
Darnus švietimas siekia ugdyti dorą bei išsilavinusį valstybės pilietį, norintį gyventi ir kurti Lietuvoje; turintį reikalingų profesinių žinių ir gebėjimų, tačiau visų pirma - vertybinius pamatus, leidžiančius pritaikyti žinias ir kompetencijas savo gyvenime. Tačiau kol mokytojas tėra tik paslaugų tiekėjas, tol darnus švietimas neįmanomas - jo pasieksime tik sugrąžinę žiniomis ir pamatinėmis vertybėmis grįstą mokytojo autoritetą, tik užtikrinę, kad visoje šalyje būtų lygiai prieinamas kokybiškas, dorybes ugdantis išsilavinimas. Darnus švietimas neatsiejamas ir nuo tautinę tapatybę bei kultūrinius žmonių gebėjimus atskleidžiančios kultūros politikos, kuri turi tapti viena prioritetinių politikos sričių.
Darni ekonomika leidžia atsiskleisti geriausioms tautos ir atskirų piliečių kūrybinėms savybėms ir užtikrina oraus gyvenimo sąlygas visiems šalies piliečiams bei teisingą, solidarų sukuriamų gėrybių paskirstymą visuomenėje. Darni ekonomika reikalauja, kad valstybėje sukuriama pridėtinė vertė pasiektų visų šalies regionų piliečius ir užtikrintų jiems orias gyvenimo sąlygas. Kartu ji remiasi pagarbiu ir tausojančiu santykiu su gamta ir jos resursais.
Darnus valstybės valdymas - tai politikai, valstybės tarnautojai ir įstaigos, dirbantys pagal aukščiausius etikos ir efektyvumo standartus. Darnaus valstybės valdymo tikslas - piliečių gerovė, teisingumas, valstybės saugumas ir nacionalinio intereso atstovavimas užsienio politikoje. Darnus valstybės valdymas reikalauja valstybės tarnautojų (valdžios) atskaitomybės visuomenei; visų valstybės valdžios grandžių priimamų sprendimų skaidrumo ir atskaitomybės, valstybės subsidiarumo ir piliečių solidarumo.
Esame įsitikinę, kad darni tapusi Lietuva įlies darnos ir į permainų reikalaujančią Europos tautų bendriją. Kaip lygiaverčiai su kitomis ES šalimis rūpindamiesi Europos ateitimi ir aktyviai dalyvaudami priimant nacionalinį interesą atitinkančius sprendimus, galime grąžinti europiečių tikėjimą pirminiu ES projektu ir taip išsaugoti pačią Sąjungą. Turime pareigą ir todėl esame pasiryžę prisidėti, kad būtų sugrįžta prie krikščioniškomis vertybėmis grįstos Europos vizijos ir sukurta stipri stiprių tautų Europa.
Mūsų programoje rasite išsamius pasiūlymus, kaip Lietuvoje sukurti šias penkias darnas: kokius valstybę stiprinančius ir orų žmonių gyvenimą užtikrinančius pasirinkimus LVŽS skatins, o kokių ragins vengti. Neabejojame: pamatinio gėrio - darnos - kūrimas padarys Lietuvą šalimi, kurioje gera gyventi. Tikimės ir Jūsų palaikymo LVŽS programai ir kviečiame ją įgyvendinti kartu!"
Tarybos posėdyje patvirtinta dalis kandidatų artėjančiuose Seimo rinkimuose. Taryba pritarė siūlymu, kad LVŽS sąrašo lyderis, buvęs vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis kandidatuotų ne Kaune, o Vilniuj. "Vilnius kitų politikų yra nepelnytai nuvertintas - nė vienos partijos lyderis ar sąrašo lyderis nepasirinko sostinės. Matyt, ieškoma "patogesnių" ir "lengvesnių" apygardų, kur laimėjimas iš anksto beveik garantuotas. Aš renkuosi atsakingesnį, kartu ir rizikingesnį kelią" - kalbėjo S. Skvernelis ir ragino visus veikti kartu. Taryba jau yra pritarusi 53 vienmandačių rinkimų apygardų kandidatų sąrašui ir pavedė LVŽS valdybai parengti galutinį vienmandatinių rinkimų apygardų sąrašą bei LVŽS daugiamandatį 141 kandidato sąrašą.
LVŽS Tarybos posėdyje Ramūnas Karbauskis, Bronis Ropė, Rima Baškienė kalbėjo apie būtinybę išsaugoti LVŽS daugelį metų puoselėtas vertybines nuostatas, būti principingais jas saugant ir puoselėjant, o prisijungusiuosius prie LVŽS rinkiminio sąrašo paprašė tai vertinti ir gerbti. "Mūsų programines nuostatas turi parašyti ne pasamdyti ekspertai, tai turi tapti mūsų siekiai ir tikslai, kuriais mes tikime ir kurių įgyvendinimo sieksime, todėl kiekvieno sąjungos nario ar rėmėjo atsiųsti pasiūlymai bus labai svarbūs ir reikalingi" - akcentavo Seimo narė Rima Baškienė.
"Vilmorus" birželio 3-10 dienomis atliktos apklausos duomenimis už Lietuvos Valstiečių ir žaliųjų sąjungą balsuotų 13 proc. rinkėjų ir ji yra antroji pagal populiarumą po Lietuvos socialdemokratų partijos, už kurią balsuotų 16 proc. rinkėjų.
← Atgal
.jpg)
.jpg)
