Rima Baškienė
Lietuvos Respublikos Seimo narė
Seimo 100-tadienis - suskaičiuoti nuveikti darbai
2017-02-21
2016 m. lapkričio 14 d. darbą pradėjo naujos kadencijos LR Seimas. Priimta per 200 teisės aktų. Iš jų:13 - Prezidentės teikti įstatymai ir nutarimai, 42 - Vyriausybės teikti įstatymai ir nutarimai, 149 - Seimo narių teikti įstatymai ir nutarimai. Priimti 6 ES teisės aktai.
Priimti Seimo nutarimai, kurių pagrindu suformuoti LR Seimo naujos kadencijos komitetai, komisijos, delegacijos. Pagal pakeitimus vietoj Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto įkurti du atskiri - Kultūros ir Švietimo ir mokslo komitetai, o Informacinės visuomenės plėtros komiteto veiklos kryptys prijungtos prie Ekonomikos ir Švietimo ir mokslo komitetų. Įkurta nauja Savižudybių ir smurto prevencijos komisija.
Seimas priėmė Seimo statuto pataisas.Pagal priimtus pakeitimus Seimo Pirmininko pavaduotojų skaičius sumažėjo nuo 7 iki 5, jiems ir opozicijos lyderiui taip pat panaikinta galimybė turėti tarnybinį automobilį su vairuotoju. Panaikinta galimybė nuomoti automobilį iš parlamentinių lėšų. Sudaryta darbo grupė Seimo Statuto naujai redakcijai ir Seimo narių pareigų, teisių ir veiklos garantijas reglamentuojančio įstatymo projekto parengimui.
Seimas patikslino Laisvės premijos įstatymą. Priimtomis pataisomis Laisvės premijų komisijai suteikta galimybė atrinkti daugiau kaip vieną pretendentą premijai gauti.
Nuspręsta Civilinio kodekso pataisas laikyti nepriimtomis, nes šios pataisos yra perteklinės, ir šiandien galiojantys įstatymai visiems asmenims, taip pat ir žiniasklaidos atstovams, politikams ir kitiems viešiesiems asmenims užtikrina visas teisines galimybes gintis nuo patyčių, melo, įžeidimo ir šmeižto.
Seimas pradėjo svarstyti siūlymą mažinti parlamentarų skaičių. Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos iniciatyva pateiktas Konstitucijos 55 ir 57 straipsnių pataisų projektas, kuriuo siūloma Seimo narių skaičių mažinti nuo 141 iki 101. Taip pat siūloma, kad eiliniai Seimo rinkimai būtų rengiami Seimo narių įgaliojimų pabaigos metais ne spalio, bet kovo mėnesio antrą sekmadienį.
Seimas pusmečiui atidėjo buvusios kadencijos Seimo priimto Darbo kodekso įsigaliojimą. Seimas priėmė Darbo kodekso ir lydimųjų teisės aktų pataisas, kuriomis nuspręsta atidėti dalies priimtų socialinio modelio įstatymų, tarp jų - ir naujojo Darbo kodekso, įsigaliojimą pusei metų. Siekiama sudaryti prielaidas dar kartą socialiniams partneriams, visiems suinteresuotiems asmenims ir visuomenei pateikti savo pasiūlymus dėl naujojo Darbo kodekso ir kitų socialinio modelio įstatymų. Įvertinus šiuos pasiūlymus, būtų pateiktos reikiamos įstatymų pataisos, kurios labiau subalansuotų darbuotojų ir darbdavių interesus ir atitiktų Lietuvos gyventojų lūkesčius.
Seimas patvirtino Vyriausybės programą ir 2017 m. valstybės biudžetą. 2017 m. valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, didėja apie 43 mln. eurų ir sudaro 8519,3 mln. eurų, asignavimai išlaidoms ir turtui įsigyti didėja apie 18 mln. eurų ir sudaro 9077,8 mln. eurų (asignavimai viršija pajamas 558,5 mln. eurų). Patvirtinti 2017 metų savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai. Nustatyta, kad gyventojų pajamų mokesčio dalis, tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, yra 78,17 procento.
Seimas įstatymu nustatė biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimo tvarką, kuriuo įtvirtinami biudžetinių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo sąlygos ir dydžiai, materialinės pašalpos, darbuotojų pareigybių lygiai ir grupės, taip pat kasmetinis veiklos vertinimas. Šis įstatymas pakeis 24 metus galiojusį Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimą Nr.511 "Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo". Pagal patvirtintą teisinį reguliavimą didės dirbančiųjų pagal darbo sutartis darbo užmokestis - tam 2017 m. valstybės biudžete skirta 16 mln. eurų, o švietimo darbuotojų algoms didinti skirta 17mln. eurų. Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojams, tiek dirbantiems pagal darbo sutartis, tiek valstybės tarnautojams, bus taikomas vienodas bazinis algos dydis - 130,5 euro. Biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybės, atsižvelgiant į tai, kokio lygio išsilavinimas reikalingas konkrečioms pareigoms užimti, suskirstytos į 4 lygius: A, B, C ir D. Biudžetinių įstaigų darbuotojų, išskyrus darbininkus, pareiginės algos pastovioji dalis bus nustatoma įstatyme įtvirtintais pareiginės algos koeficientais atsižvelgiant į darbo patirtį, pareigybės lygį ir kitus kriterijus.
Seimas padidino akcizo tarifą rūkalams. Nutarta didinti akcizų tarifą cigaretėms, cigarams ir cigarilėms. Nuo 2017 m. kovo 1 d. cigarečių akcizų tarifas padidintas nuo 50,68 iki 56 eurų, cigarams ir cigarilėms taikomas akcizų tarifas didės nuo 29,54 iki 33 eurų.
Seimas padidino akcizus alkoholiui. Nutarta nuo 2017 m. kovo 1 d. didinti akcizų tarifus alkoholiniams gėrimams: alui didės iki 7,11 euro už 1 proc. faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos (akcizo tarifas nustatomas už produkto hektolitrą). Šiuo metu alui nustatytas akcizo tarifas siekia 3,36 euro. Vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams, kurių faktinė tūrinė etilo alkoholio koncentracija procentais yra ne didesnė kaip 8,5 proc., akcizas už produkto hektolitrą didės nuo 30,96 iki 65,46 euro; vynui ir fermentuotiems gėrimams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais didesnė kaip 8,5 proc., - nuo 77,89 iki 164,67 euro.
Seimas padidino maksimalų taikytiną mėnesio neapmokestinamąjį pajamų dydį. Seimas pritarė Gyventojų pajamų mokesčio pataisoms, kuriomis mažinama mokestinė našta mažas pajamas gaunantiems asmenims. Priimtomis pataisomis maksimalus taikytinas mėnesio neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) padidintas nuo 200 eurų iki 310 eurų. Maksimalus mėnesio NPD bus taikomas, jei gyventojo pajamos neviršija minimalios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių sausio 1 dieną, vieno dydžio (kas 2017 m. sausio 1 d. bus 380 eurai), o atitinkamai maksimalus metinis NPD - jei gyventojo pajamos neviršija minimalios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių sausio 1 dieną, dvylika dydžių (kas taikant NPD už 2017 metus bus 4 560 eurų).
Seimas pratęsė PVM lengvatą šildymui. Nors Valstybės biudžeto projekte nebuvo numatytos lėšos ( per 34 mln. eurų) lengvatai už šildymą kompensuoti, Seimas priėmė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis nutarta iki 2017 m. gegužės 31 d. pratęsti lengvatinio 9 proc. PVM tarifo taikymą šilumos energijai ir karštam vandeniui. Įstatymo pakeitimus rengti paskatino nebaigta daugiabučių namų renovacija, be to, dauguma šalies gyventojų, gaunantys mažas ir vidutines pajamas, didelę dalį savo pajamų vis dar turi skirti būtiniausioms komunalinėms paslaugoms apmokėti.
Pensijų kompensavimo procesas dirbusiems pensininkams bus baigtas anksčiau. Seimas priėmė Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo pataisas, kuriomis nuspręsta paankstinti ir iki 2017 m. liepos 1 d. baigti pensijų kompensavimo procesą dirbusiems pensininkams. Priimtomis pataisomis nutarta 2017 m. pirmojo ketvirčio paskutinį mėnesį senatvės pensijų gavėjams išmokėti visus likusius 67 proc. senatvės pensijos kompensuojamosios sumos.
Seimas priėmė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas dėl embrionų apsaugos. Įstatymo pataisomis patikslintas reglamentavimas dėl embrionų apsaugos. Seimas leido embrionų sukurti tiek, kiek vienu metu pavyksta sukurti, tačiau galutinį sprendimą dėl sukuriamų embrionų skaičiaus turės priimti abu sutuoktiniai (sugyventiniai), pasitarę su gydytoju. Be to, priimtomis pataisomis nuspręsta drausti naikinti pagalbinio apvaisinimo metu sukurtą ir į moters organizmą neperkeltą embrioną. Pagalbinio apvaisinimo metu sukurtas embrionas galės būti naudojamas tik moters pagalbiniam apvaisinimui. Parlamentas įteisino embriono donorystę. Ji bus leidžiama tais atvejais, kai donorystei bus naudojamas lytinių ląstelių banke laikomas embrionas, kurio raštu bus atsisakę abu sutuoktiniai (sugyventiniai). Embriono atsisakymas bus galimas ne anksčiau kaip praėjus dvejiems metams nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios. Nutarta drausti žmogaus lytinių ląstelių ir embriono įvežimą į Lietuvą ir išvežimą iš jos.
Nutarta tęsti Lietuvos užsienio, saugumo ir gynybos politiką. Priimta rezoliucija "Dėl Lietuvos Respublikos užsienio, saugumo ir gynybos politikos nuoseklumo ir tęstinumo 2016-2020 metais". Rezoliucija Seimas įsipareigoja: 2018 metais įvykdyti įsipareigojimą Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijai (NATO) - skirti 2 procentus šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) krašto apsaugai, prisiimdamas atsakomybę už Lietuvos valstybės ir jos piliečių saugumą ir taip užtikrindamas Šiaurės Atlanto Sutarties įgyvendinimą.
Patvirtinta Nacionalinio saugumo strategija. Strategijoje apibrėžiamos pagrindinės nacionalinio saugumo politikos prielaidos; Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesai; grėsmės, pavojai, rizikos veiksniai; įvardijami nacionalinio saugumo politikos prioritetai ir uždaviniai.
Ratifikuotas susitarimas su JAV dėl bendradarbiavimo gynybos srityje. Seimas ratifikavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Vyriausybės susitarimą dėl bendradarbiavimo gynybos srityje, kuris buvo pasirašytas 2017 m. sausio 17 d. Susitarimas detaliai nustato JAV karių, civilių komponento, išlaikytinių ir rangovų statuso klausimus Lietuvos Respublikoje, tokius kaip atvykimas, išvykimas, galimybė patekti į karinės infrastruktūros objektus karinio bendradarbiavimo tikslais, mokesčiai, jurisdikcija, karinis paštas, vairuotojų pažymėjimų pripažinimas, transporto priemonių registracija, judėjimas ir kt.
Seime paminėtos Kazio Griniaus 150-osios gimimo metinės , skirtos Prezidentui, Ministrui Pirmininkui, Steigiamojo Seimo, I-III Seimų nariui, publicistui Kaziui Griniui.
2017 metai paskelbti Kazio Bradūno metais. Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad šiais metais bus minimos poeto, publicisto Kazio Bradūno 100-osios gimimo metinės, 2017 metus paskelbė Kazio Bradūno metais.
Gruodžio 15-oji paskelbta Lietuvos teismų diena. Tai įteisinta papildžius Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymą. 1918 metais, kai Lietuvos Taryba Vasario 16-ąją paskelbė Lietuvos Nepriklausomos Valstybės atkūrimą, pirmasis Nepriklausomos Lietuvos teisingumo ministras profesorius Petras Leonas išleistu įstatymu įsteigė Nepriklausomos Lietuvos teismus ir gruodžio 15 d. paskelbė Lietuvos teismų diena. Lietuvos teismuose ši diena kasmet buvo minima 1918-1940 m.
Seimas uždraudė visų formų smurtą prieš vaiką. Surengdamas neeilinę sesiją, Seimas vienbalsiai priėmė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, kuriomis nutarė uždrausti visų formų smurtą prieš vaiką, įskaitant fizines bausmes. Įstatyme apibrėžiama, kad smurtas prieš vaiką - veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, garbės ir orumo nepaisymas ar nepriežiūra, dėl kurių vaikas patiria žalą ar pavojų gyvybei, sveikatai, raidai. Priimtais pakeitimais nuspręsta įtvirtinti ir apibrėžti smurto prieš vaiką formas: fizinį smurtą, psichologinį smurtą, seksualinį smurtą ir nepriežiūrą.
Seimas tobulins vaiko teisių apsaugos sistemą. Pradėtos svarstyti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisos, kuriomis siekiama tobulinti vaiko teisių apsaugos ir įgyvendinimo sistemą. Stiprinant vaiko teisių apsaugą teikiamais pakeitimais numatoma centralizuoti vaiko teisių apsaugos įgyvendinimą. Savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyriai taptų pavaldūs Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, kurią siūloma įteisinti centrine vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo institucija valstybėje. Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti fizinių ir juridinių asmenų pareigą nedelsiant pranešti atsakingoms valstybės institucijoms apie galimus vaiko teisių apsaugos pažeidimus, kuriuos būtų privaloma išnagrinėti pagal nustatytą tvarką.
Pagal LR Seimo statistiką per 100 dienų pateikiau daugiausiai teisės aktų ( 102 teisės aktai, iš kurių 74 jau priimti). Kiekvieną pirmadienį rengiu gyventojų priėmimus savo rinkimų apygardoje - Kuršėnuose ir Šiauliuose, dalyvavau per 40 susitikimų, konferencijų ir renginių.
(Straipsnis parengtas pagal LR Seimo informaciją)
← Atgal
