Rima Baškienė
Lietuvos Respublikos Seimo narė
Konferencijos dalyviai akcentavo: "Projektas - sėkminga Lietuva - būtinas"
2017-03-03
LR Seime įvyko prasminga Seimo Ekonomikos komiteto ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje organizuota tarptautinė konferencija "Projektas - sėkminga Lietuva. Kaip užtikrinti investicijas, tvarų augimą ir socialinę gerovę?".
Konferencijos metu buvo aptariamos pagrindinės Lietuvos ekonominės bei socialinės problemos, sprendimo būdai ir jų įgyvendinimo galimybės. Konferencija surengta po Europos Komisijos parengtos naujos šalies ataskaitos "Lietuva 2017" paskelbimo.
Pranešimus skaitė bei diskusijose dalyvavo Europos Komisijos Pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis, Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, Seimo nariai, ministrai bei Lietuvos ir užsienio ekspertai. Premjeras Saulius Svernelis konferencijoje teigė: "Lietuvai svarbu stipri ir klestinti Europos Sąjunga, kurios raida užtikrintų visų ES šalių ir jos piliečių saugumą ir gerovę. Turime išlaikyti vieningą ES, užtikrinant tolimesnio proceso skaidrumą ir atvirumą."
17-os Vyriausybės vienas pagrindinių tikslų - šalies ekonomikos transformacija grįsta sisteminiais, ambicingais ir, jeigu reikia, nestandartiniais sprendimais.
Vyriausybė yra orientuota į būtinų pokyčių įgyvendinimą. Esame linkę kalbėtis su verslu kaip su partneriais bei ieškoti efektyviausių sprendimų ekonomikos postūmiui.
Esminius ir ekonomikos transformacijai būtinus pokyčius matome šiose srityse:
konkurencinga ir inovacijomis grįsta ekonomika, viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas, sisteminė mokesčių peržiūra, kova su šešėline ekonomika ir korupcija.
KONKURENCINGA IR INOVACIJOMIS GRĮSTA EKONOMIKA
Mūsų ilgalaikė vizija - Lietuva, kurios regionai yra patrauklūs investuoti vietos ir užsienio verslui, siūlantys kompetentingą darbo jėgą, išplėtotą šiuolaikišką infrastruktūrą. Noriu pabrėžti vietos valdžios institucijų kompetencijos svarbą.
Keliame ambicingus ilgalaikių tarptautinių ir vietos investicijų pritraukimo tikslus. Tiesioginių užsienio investicijų pritraukimas ir išlaikymas išlieka valstybės prioritetu.
Pagrindinis siekis inovacijų srityje - sukurti investavimo į žmogiškąjį ir socialinį, o ne tik į materialųjį kapitalą programą. Tai leis sukurti žymiai geresnes prielaidas inovacijoms ir verslo iniciatyvoms nei yra dabar. Stiprinsime sąveiką tarp įstatymų leidėjų, politinių sprendimų priėmėjų, politikos formuotojų, mokslinių tyrimų ir inovacijų (MTI) bendruomenių ir visuomenės, keldami tikslą pasiekti, kad tiek Lietuvos investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, tiek ir aukštųjų technologijų kuriama BVP dalis, viršytų ES vidurkį.
VIEŠOJO SEKTORIAUS EFEKTYVUMO DIDINIMAS
Naujų technologijų, ekonomikos ir vertybių kaita neišvengiamai įtakoja ir viešojo valdymo procesus. Viešasis valdymas turi atitikti besikeičiančius valstybės poreikius, žengti žingsnį į priekį ir aktyviai skatinti pažangos procesus. Norime būti šalimi, kurios viešasis sektorius būtų - efektyvus: optimalios apimties, galintis lanksčiai reaguoti į ateities iššūkius, valdomas šiuolaikiniais, į rezultatus orientuoto valdymo principais, kompetentingas ir strategiškai pajėgus priimti valstybei reikšmingus sprendimus, teikiantis visuomenės poreikius atitinkančias viešąsias paslaugas, atskaitingas visuomenei ir skatinantis bendradarbiauti.
Pagrindinės viešojo sektoriaus efektyvumo didinimo kryptys: institucinės sąrangos ir valdymo procesų tobulinimas, strateginio planavimo ir biudžeto formavimo pertvarka, efektyvus išteklių valdymas, viešųjų paslaugų modernizavimas, kompetencijos valstybės valdyme kėlimas, tolygus regionų vystymasis ir plėtra.
SISTEMINĖ MOKESČIŲ SISTEMOS PERŽIŪRA
Lietuva atsakingai valdo viešuosius finansus, konstituciniu įstatymu esame įtvirtinę nuostatas dėl fiskalinės drausmė. Šios Vyriausybės prioritetas - dar labiau sustiprinti vidutinio laikotarpio planavimą ir jo sąsają su metiniais biudžetais bei kokybiniais rodikliais. Siekdami efektyviai tobulinti mokesčių sistemą turime susitelkti, dirbti kartu su verslo atstovais ir ieškoti geriausių sprendimų. Lietuvos mokesčių sistema gali labiau prisidėti prie ekonomikos augimo, mažinti socialinę nelygybę, didinti užimtumą, skatinti produktyvumo augimą. Todėl sieksime tobulinti mokesčių sistemą: mažinti darbo jėgos mokesčių naštą, peržiūrėti ir atsisakyti neefektyvių galiojančių mokesčių lengvatų, mokestinėmis priemonėmis skatinti investicijas į inovacijas ir į mokslinius tyrimus bei eksperimentinę plėtrą ir remti alternatyvių finansavimo šaltinių inovatyvioms įmonėms pritraukimą. Esame išsikėlę 3 labai svarbius uždavinius - sumažinti mokestinę naštą mažai uždirbantiems asmenims, mokestinėmis priemonėmis prisidėti prie ekonomikos produktyvumo augimo bei skatinti savanorišką mokesčių mokėjimą.
KOVA SU ŠEŠĖLINE EKONOMIKA IR KORUPCIJA
Į šešėlinės ekonomikos problemą turime konceptualiai naują požiūrį. Jau Vyriausybės programoje esame įvardinę, kad sieksime ne kovoti su žmonėmis ir verslu, veikiančiais ekonomikos šešėlyje, bet kursime sąlygas ir paskatas, kad jie taptų skaidrios ir oficialios ekonominės veiklos dalyviais. Tokios pozicijos nuosekliai laikomės. Suprantame, kad nepašalinus priežasčių - esminių pokyčių pasiekti nepavyks. Taip, kontrolė būtina, tačiau mes akcentuojame priežasčių šalinimą: mokesčių sistemos ir socialinio draudimo struktūros pertvarką, užimtumo skatinimą, lanksčių darbo santykių sukūrimą, priežiūros naštos verslui mažinimą, palankesnės aplinkos verslui ir tame tarpe smulkiam ir vidutiniam verslui sukūrimą, savanoriško mokesčių mokėjimo skatinimą. Korupcija - viena didžiausių kliūčių progresui ir plėtrai kiekvienoje srityje - ar tai būtų ekonomika, socialinė gerovė, eksportas ar švietimas. Todėl korupcijos kontrolė yra vienas Vyriausybės prioritetų.
Didelį dėmesį skirsime viešųjų pirkimų sistemos skaidrumui ir veiksmingumui, valstybės institucijų turimų duomenų atvėrimui ir efektyviam konsultavimuisi su visuomene. Iki šiol Lietuvai iššūkiu lieka asmenų, pranešusių apie korupciją, apsaugos sistema, atsakomybės už korupcinio pobūdžio nusikaltimus veiksmingumo didinimas.
SOCIALINĖS PROBLEMOS ĮTAKOJANČIOS EKONOMIKOS AUGIMĄ
Analizuojant Europos Komisijos atliktą Lietuvos ekonomikos vertinimą, matome, kad svarbus iššūkis Lietuvoje yra darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimas, kuris gali ateityje lemti darbo rinkos susitraukimą. Tikimės, kad naujasis Darbo kodeksas didins darbo rinkos dinamiką, padės prisitaikyti prie dabartinės ekonomikos poreikių, tuo pačiu užtikrinant ir saugią darbo rinką. Atsižvelgiant į dar vieną ryškią problemą - aukštą pajamų nelygybę - esame numatę darbus, skirtus skurdo, socialinės atskirties ir pajamų nelygybės mažinimui. Taip pat būtina atsižvelgti į švietimo situaciją ir iššūkius, susijusius su šia sritimi. Būtinas studijų atnaujinimas pagal atitiktį inovatyviai darbo rinkai; profesinio mokymo sutelkimas į atitinkančių konkurencingų kompetencijų ugdymą; paskatų mokymosi visą gyvenimą sukūrimas ir, žinoma, mokytojų kvalifikacijų tobulinimas. "
Europos Komisijos vicepirmininkas, atsakingas už eurą ir socialinį dialogą, finansinį stabilumą, finansines paslaugas ir kapitalo rinkų sąjungą Valdis Dombrovskis savo pranešime "Europos ekonominė padėtis ir Lietuva" apžvelgė pagrindinius Europos Komisijos parengtos naujos šalies ataskaitos "Lietuva 2017" aspektus, taip pat šalies rodiklius Europos kontekste, akcentavo investicijų pritraukimo ir socialinės gerovės svarbą.
Diskusijų metu ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, Europos Komisijos vicepirmininkas V. Dombrovskis, Europos Komisijos narys, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą, Vytenis Andriukaitis, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius, Seimo Europos reikalų komiteto vicepirmininkė Rasa Budbergytė kartu su konferencijos dalyviais diskutavo tema "Kokių reformų reikia Lietuvai?".
Konferencijoje taip pat buvo nagrinėjama tema "Kas lemia reformų sėkmę?", Diskutavo Vilniaus Universiteto Teisės fakulteto dekanas prof. Tomas Davulis ir pristatė pranešimą "Socialinio modelio rengimas: išmoktos pamokos". Komunikacijos svarbą ir esminius sėkmingos komunikacijos principus savo pranešime "Kaip sėkmingai komunikuoti reformas?" pristatė Estijos viešųjų ryšių asociacijos prezidentė Aive Hiepu (Aive Hiiepuu). Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų prof. Vitalis Nakrošis pranešime "Struktūrinių reformų sėkmės sąlygos ir galimybės Lietuvoje" apžvelgė struktūrinių reformų eigą ir jos pamokas.
Diskusijose kartu su pranešėjais dalyvavo Seimo Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas.
(Informacija parengta pagal LR Vyriausybės ir BNS pranešimus)
← Atgal
.jpg)
.jpg)
.jpg)
