Rima Baškienė
Lietuvos Respublikos Seimo narė
Diskusija apie 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto reikšmę ir signatarus
2018-02-09
Vasario 9 - kovo 5 dienomis Vitražo galerijoje eksponuojama Seimo kanceliarijos parengta paroda "Vieni iš daugelio: 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai - valstybės kūrėjai".
Apie signatarų indėlį kuriant Lietuvos Respubliką Seime surengta ir diskusija, kurioje dalyvavo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų giminaičiai, istorikai. Lietuvos Respublikos kūrimo ir įtvirtinimo istorija pristatyta ir parodoje, ir surengtoje diskusijoje aptariant XX a. pradžios lietuvių tautos visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą, atskleidžiant Nepriklausomybės Akto signatarų portretą - informaciją apie jų gimimo vietas, išsilavinimą, profesiją, politinė karjera atkurtoje Lietuvos valstybėje.
Kalbėdama surengtoje diskusijoje akcentavau, kad mūsų kartai tenka didžiulė garbė švęsti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, prisiminti istoriją, kuri paženklinta ne tik okupacijų, netekčių ir išbandymų, bet ir didingų laimėjimų. - Lietuvos tautiniu atgimimu, 1990 -ųjų kovo 11-ąją, kai atkūrėme Lietuvos Nepriklausomybę. Stebuklu galime vadinti Sovietų sąjungos griūtį, įstojimą į NATO ir Europos Sąjungą. Mūsų kartai suteikta teisė ir pareiga puoselėti mūsų protėvių saugotas vertybes: tikėjimą savo valstybe, kalbą ir papročius, ir svarbiausia - saugoti Nepriklausomybę. Mums tenka spręsti sunkias, kasdienes problemas - mažinti socialinę atskirtį ir emigraciją, kovoti su korupcija ir t.t. Svarbu, kad visi dabai teigiamai atsilieptų Lietuvos žmonių gyvenimui. Šios kadencijos LR Seimas, įvertindamas būtinybę išsaugoti Lietuvos atgimimo laikotarpio istorinį paveldą, atkūrė Valstybinės istorinės atminties komisiją, kuri atsakingai siekia, kad tokios komisijos veikla keičiantis kadencijoms išliktų tęstinė. Citavau Vasario 16-osios akto signataro Jono Vileišio dukros Ritos neseniai žiniasklaidai pasakytus žodžius: " Lietuva eina teisingu keliu, svarbu, kad Lietuva būtų laisva ir nepriklausoma. Aš esu laiminga, kad esu lietuvė. Aš didžiuojuosi savo kraštu". Norėtųsi, kad taip jaustųsi ir taip kalbėtų visi mūsų tautiečiai. Tad, atsiremdami į stiprybę ir susitelkimą skatinančią istoriją, turime siekti pažangos, santarvės ir darnos, kurti saugią ir klestinčią Lietuvą.
Lietuvos valstybės viziją puoselėjo ištisos lietuvių kartos, tačiau tik "Aušros" ir "Varpo" kartai ši vizija tapo realia viltimi. Pirmasis garsus lietuvių pareiškimas apie siekį patiems lemti savo likimą buvo išsakytas 1905 m. lietuvių suvažiavime, istorijoje išlikusiame Didžiojo Vilniaus Seimo vardu. Jame pirmą kartą 2 000 atstovų garsiai pareikalavo "Lietuvai autonomijos su Seimu Vilniuje", demokratiškai išrinktu visų jos piliečių. Ši programinė nuostata lyg gija sujungė lietuvius, Pirmojo pasaulinio karo metais atsidūrusius Vakarų Europoje, išblaškytus Rusijos imperijos platybėse ar gerovės ieškojusius Jungtinėse Amerikos Valstijose, ir buvo atkartota lietuvių susirinkimuose Europoje, Amerikoje, Rusijos imperijoje. Tačiau realų žingsnį Lietuvos valstybės atkūrimo link žengė 1917 m. rugsėjo 18-22 d. Vilniuje posėdžiavusi 222 lietuvių atstovybė - Lietuvių konferencija. Šioje konferencijoje ir buvo išrinkta dvidešimties narių Lietuvos Taryba, kurią konferencijos nariai įpareigojo siekti nepriklausomos demokratiškai sutvarkytos valstybės, sudarytos iš etnografinių Lietuvos žemių. Šis politinis lietuvių branduolys 1918 m. vasario 16 d. istorinėje Lietuvos sostinėje Vilniuje pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, kuriuo deklaravo dvi didžiąsias pamatines Lietuvos valstybės politines vertybes - demokratiją ir parlamentarizmą. Nuo šios akimirkos Lietuva įžengė į realaus Lietuvos valstybės kūrimo laikotarpį, kurį turėjo užbaigti demokratiškai visų piliečių išrinktas Steigiamasis Seimas. Tai buvo Lietuvos valstybės institucijų kūrimo laikas. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje buvo sudarytas Ministrų Kabinetas ir išrinktas Lietuvos Valstybės Prezidentas. Per šį laikotarpį Lietuvos valstybę teko įtvirtinti įstatymu ir apginti ginklu bei diplomatinėmis priemonėmis. 1920 m. gegužės 15 d. laikinojoje sostinėje Kaune, Steigiamasis Seimas proklamavo Lietuvos nepriklausomybę ir Lietuvą paskelbė demokratine respublika, o 1922 m. rugpjūčio 1 d. priėmė Lietuvos Valstybės Konstituciją ir taip įgyvendino 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto priesakus.
Vasario 16-osios Akto signatarai žengė pirmuosius žingsnius į Lietuvos nepriklausomybę. Valstybę kartu su jais įtvirtino įvairių profesijų, pažiūrų, tautybių ir konfesijų Lietuvos piliečiai, jie atsiliepė į kvietimą kurti ir ginti Lietuvos valstybę, jie stojo į besikuriančios Lietuvos kariuomenės savanorių gretas ir krauju apgynė Lietuvos laisvę Nepriklausomybės kovose, jie, garbingai atlikdami savo kasdienį darbą, įtvirtino Lietuvos valstybingumą ir puoselėjo Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.
Parengta pagal Seimo Informacijos ir komunikacijos departamento
Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus informaciją
← Atgal
.jpg)
.jpg)
.jpg)
