Rima Baškienė
Lietuvos Respublikos Seimo narė
Iškilmingai paminėtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 28 -asis gimtadienis
2018-03-11
Simboliška, kad kasmet nuo 2011, kai buvo pastatytas paminklas "Žiniai, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimo renginiai prasideda prie šio paminklo. Lietuvos Laisvės kovotojų sąjungos valdybos rūpesčiu Nepriklausomybės aikštėje, šalia Seimo rūmų, pastatytas paminklas skirtas Kovo 11-ajai. Aštuonių metrų aukščio žalvarinė skulptūra vaizduoja moterį, stovinčią ant nuskeltos kolonos ir iš lanko šaunančią į dangų auksinę strėlę, simboliškai pranešančią pasauliui žinią apie atkurtą Lietuvos nepriklausomybę. Skulptūros autorius Juozapas Kęstutis. Gėlių padėjimas. Sveikinimo kalbos, raginančios susitelkti, dirbti ir saugoti Lietuvą. Šventėje dalyvavo Lietuvoje viešintis buvęs Islandijos užsienio reikalų ministras Jonas Baldvinas Hanibalsonas, kuris daug prisidėjo, kad Islandija - pirmoji valstybė - pripažintų Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą.
Seimo Kovo 11-osios salėje įvyko iškilmingas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas, kuriame pagerbtas ir LLKS ginkluotųjų pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago atminimas 100-ųjų gimimo metinių proga, pasveikintas Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatas Norbertas Černiauskas ir už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvai įvertintas partizanas Bronislovas Juospaitis.
Sveikinimo kalboje Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis pabrėžė, kad sumokėjome nemažą 1990 m. kovo 11-ąją paskelbtos Lietuvos valstybės Nepriklausomybės atkūrimo kainą. "Kiek daug drąsos turėjo laisvės kovotojai, kurie vedė mus į nepriklausomybę. Narystė Europos Sąjungoje ir NATO mums pirmą kartą istorijoje suteikė galimybę sėdėti prie stalo kartu su galingiausiomis valstybėmis ir dalyvauti priimant sprendimus lygiomis teisėmis. Kurkime teisingą ir sąžiningą, laisvą ir nepriklausomą demokratinę valstybę - linkėjo V. Pranckietis.
Latvijos Respublikos Parlamento vadovė Inara Mūrniecė, sveikindama Lietuvą Nepriklausomybės dienos atkūrimo proga, akcentavo abiejų šalių vienybę, o Lenkijos Respublikos Seimo Pirmininko Mareko Kuchcinskio tvirtinimu, Lietuvos sugrįžimas į suverenių valstybių šeimą mums turi milžinišką reikšmę. Pasak jo, tai buvo Solidarumo ir Sąjūdžio triumfas - dviejų didelių visuomeninių judėjimų triumfas, kurie peržengė mūsų valstybių sienas. Savo kalboje Lenkijos parlamento pirmininkas taip pat pakvietė stiprinti regioninį bendradarbiavimą.
Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis dėl ligos negalėjo dalyvauti minėjime. Minėjimo dalyviai išklausė jo įrašytą kalbą apie Nepriklausomybės atkūrimą ir apie tai, ko tada, 1990-aisiais, nespėjo apgalvoti ir sutvarkyti. "Tai lieka jaunesniems, nes jie turės toliau ręsti Lietuvos valstybės pamatus, kurti jos politiką ir kuo švaresnę teisę", - sakė V. Landsbergis.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas Česlovas Vytautas Stankevičius priminė Lietuvos Nepriklausomybės siekio ir atkūrimo istoriją.
Kalbėjo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vado, 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaracijos signataro Adolfo Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė.
Šios kadencijos Seimas atkūrė Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimą, kuri buvo įteikta dr. Norbertui Černiauskui. Premija skiriama jauniems mokslininkams, triūsiantiems humanitarinių ir socialinių mokslų srityse, atliekantiems kokybiškus tyrimus, kurie stiprina mokslą ir Lietuvos valstybingumą, ugdo pasitikėjimą Lietuvą, jos visuomene, skatina jaunąją kartą dirbti valstybės labui ir gerovei, padeda rinktis mokslininko kelią ir likti Lietuvoje, neemigruoti. Juk svarbu ne tik susigrąžinti išvykusius mokslininkus, bet ir išlaikyti Lietuvoje likusius, pilietiškai nusistačiusius tyrėjus.
Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laimėtojas N. Černiauskas yra vienas geriausių Vilniaus universiteto dėstytojų, studentų mėgstamas ir puikiausias pilietiškumo pavyzdys. Jis jau antrą dešimtmetį yra Lietuvos šaulių sąjungos narys, vadovavo šaulių studentų klubui, apdovanotas "Šaulių žvaigždės'" medaliu, medaliu "Už tarnystę Tėvynei" bei "Už nuopelnus Šaulių sąjungai", jis beveik dešimtmetį organizuoja patriotinį renginį "Trakinių partizanai", rengia kasmetines mokslines konferencijas "Trakinių partizanų akademinė diena". Laureatas yra Sovietinės okupacijos tyrimų asociacijos pirmininkas, ekspedicijos "Misija Sibiras" dalyvis, jo visuomeninė veikla įvertinta Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu "Tarnaukite Lietuvai".
Įteikta skulptūrėlė "Žinia", skirta Kovo 11-ajai. Šiais metais Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Saulius Pečeliūnas už nuopelnus Lietuvai ją įteikė partizanui Bronislovui Juospaičiui. Kaip teigė Nepriklausomybės Akto signataras S. Pečeliūnas, Bronius Juospaitis yra pavyzdys kiekvienam Lietuvos vyrui, kariui, šauliui, Lietuvos piliečiui. "Simboliška, kad prisikėlęs, septyniomis kulkomis peršautas, mūsų didvyris ir dabar liudija lietuviams apie mūsų pokario laisvės kovą. Simboliška, kad okupuota, tremta ir naikinta tauta vėl atkūrė savo valstybę.", - sakė S. Pečeliūnas.
Nepriklausomybės aikštėje iškilmingai pakeltos trijų Baltijos valstybių vėliavos.
Sveikindamas susirinkusiuosius Seimo Pirmininkas kalbėjo:" Nepriklausomybės aikštė - laisvės vieta. Į šią aikštę susirenkame per šventes - kaip į namus, kaip į šeimą. Šiandien čia minime jau 28-ąją atkurtos Nepriklausomybės sukaktį ir žinome, kad čia sutiks, kad priims su šypsena, kad aukštesni praleis žemesnius į priekį, kad į aikštę išbėgs vaikai ir visi stebėsime dangaus fone laisvai plazdančias mūsų trispalves. Skambant Tautos giesmei žiūrėsime į vėliavas viena kryptimi, drauge. Ši kryptis yra visada teisinga. Mes, žmonės, galime nesutarti, tačiau viena valstybė išliks, išliks ir viena vėliava, kuri visiems mums simbolizuoja vieną Lietuvą. Joje mes visi, bet vien būti - jau negana. Čia galime ir privalome turėti bei reikšti savo nuomones ir argumentuoti, puoselėti jas, nes taip yra puoselėjama demokratija. Trispalvė ir simbolizuoja demokratiją, respubliką ir laisvę - nutapytas saulės, laukų ir kraujo spalvomis. Dėkoju, kad susirinkote, lauksime sugrįžtant vėl ir vėl."
Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo rūmų įvykusią ceremoniją vykdė Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa ir Lietuvos kariuomenės orkestras, Baltijos valstybių himnus giedojo valstybinio ansamblio "Lietuva" choras. Vėliavas kėlė Lietuvos, Estijos ir Latvijos garbės sargybos kuopų kariai.
← Atgal
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
