Rima Baškienė

Lietuvos Respublikos Seimo narė

Parlamentinės grupės "Už Lietuvą be korupcijos" diskusija: "Gryni pinigai paliks šešėlį ar bankus?"

2015-06-10

Seimo parlamentinės grupės "Už Lietuvą be korupcijos" surengtoje diskusijoje dėl atsiskaitymo grynais pinigais ribojimo, buvo siekiama aptarti bankų paslaugų prieinamumą, išsiaiškinti, ar tinkamomis priemonėmis į Lietuvos teisės aktus perkeliama Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. liepos 23 d. direktyva, ar siūlomos įstatymo pataisos užtikrins šešėlio mažinimą, ar pinigų išgryninimo ribojimas atitinka vartotojų lūkesčius, ar tikrai užtikrinamas įkainių skaidrumas ir kt.

Įžvalgomis dalinosi Seimo parlamentinės grupės "Už Lietuvą be korupcijos" nariai Agnė Bilotaitė, Arvydas Anušauskas, Rima Baškienė, Sergejus Jovaiša, Lietuvos Banko valdybos, finansų ministerijos atstovai, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas, viešosios įstaigos "Lietuva be šešėlio" vadovas Kęstutis Kupšys, Laisvosios rinkos instituto bei bankų klientų aptarnavimo asociacijos ir visuomenės atstovai.

Premjero patarėja Violeta Latvienė atkreipė dėmesį, kad pagrindinis grynųjų pinigų ribojimo tikslas yra sudaryti palankesnes sąlygas šešėlio užkirtimui, sąžiningam verslui vystyti. Siekiama įvesti ribojimus, kurie nebus ženklūs fiziniams asmenims - 5 tūkst. eurų. Kitos valstybės jau taiko šią priemonę. Pvz., Prancūzija nuo 3000 eurų ribos pereina iki 1000 eurų, Italijoje atsiskaitymas už buto nuomą grynais pinigais nenaudojamas, Estijoje 49% atsiskaitoma grynais, o Lietuvoje net 81%.

Lietuvos banko atstovas Marius Jurgilas akcentavo, kad norima pasiekti, kad būtų naudojamos efektyvios priemonės. Europos komisija nusprendė reguliuoti bankinius mokesčius, taikyti apribojimus ir nuolat klausia, kaip mes kovojame su šešėliu. Nustatyta, kad Lietuvoje žmonės vidutiniškai grynina vidutiniškai 250-260 eurų, tad šis ribojimas daugumos gyventojų nepalies.

Bankų asociacijos prezidentas S. Kropas pabrėžė, kad bankai jau nėra pagrindiniai rinkos žaidėjai. Grynieji pinigai turi kaštus, kuriuos iš tiesų bankai atsiima per kitus mokesčius. Direktyvų tikslas yra padidinti priklausomumą nuo bankinių paslaugų, tad reikia įvertinti, kad būtų maksimali nauda tiems, kurie jomis daugiausiai naudojasi. Siekiama eiti Skandinavijos pavyzdžiu, kad būtų naudojama kuo mažiau grynųjų pinigų, taip kovojant su šešėliu. Ekonomine prasme skaidriam verslui tai neturėtų kelti problemų. Pagreitintas direktyvų perkėlimas į teisės aktus turėtų būti labiau subalansuotas, kad bankai galėtų pasiruošti.

Laisvos rinkos instituto atstovas V. Žukauskas akcentavo, kad atsiskaitymo priemonių formas turi nuspręsti vartotojai, o ne reguliuotojas. Vargu, ar siūlomas grynųjų pinigų apribojimas bus poveikis šešėlio kontroliavimui. Tyrimai rodo, kad nėra tiesioginio ryšio tarp grynųjų pinigų ribojimo ir šešėlio. Tų, kurie dalyvauja šešėlinėje veikloje abipusiu sprendimu, nepaveiks joks naujas įstatymas.

Bankų klientų asociacijos atstovas R. Paukštė atkreipė dėmesį, kad mūsų visų pareiga galvoti apie negalinčius naudotis el. paslaugomis dėl socialinių aspektų, reikia atsižvelgti į sąlygas, kai nėra galimybės naudotis el. paslaugomis dėl tam tikrų neprognozuotų sąlygų - vėjas nutraukia laidus ir nebėra elektros. Labai svarbus yra saugumo aspektas. Bankai, deja, nesiorientuoja į klientų prisiviliojimą mažesne kaina, o vykdo gana aukštų kainų politiką. Norėtųsi tokios konkurencijos, kaip yra tarp mobiliojo ryšio operatorių, kur išlošia vartotojas.

Seimo narė Rima Baškienė siūlė žiūrėti į šią situaciją ne iš bankų, o visų pirma iš vartotojų pozicijos, neįnešti nerimo ir neaiškumo žmonėms, o suteikti daugiau informacijos visuomenei, užtikrinti, kad tiksli informacija pasiektų ir regionus.

Diskusijų dalyviai sutarė, kad kova su šešėliu yra būtina, kad reikia siekti skaidrumo ir teisingumo, palengva priprasti prie elektroninių atsiskaitymų, tačiau išsakė abejones, jei ši tvarka realiai mažai, ką palies, tai kam reikia leisti pinigus tokio projekto įgyvendinimui, ypač jei neaišku, ar atsiskaitymo grynais pinigais ribojimas, susijęs su šešėlio mažinimu, ar bankai siekdami pelno, nepakels įkainių, nepabrangins banko kortelių ir pan. Finansų ministerijos atstovai pažadėjo pateikti tikslesnę informaciją, kaip šią EK direktyvą įgyvendina kitos šalys bei kokius ribojimus taiko.

← Atgal

Nuorodos

341 įstatymų projektas →
310 pasiūlymai įstatymams →
Spaudos konferencijų archyvas →

Kontaktai

Kabinetas Seime: III-319
Kabineto Seime telefonas: (85)2396654

Mobilus telefonas: 869842173
Elektroninis paštas: rima.baskiene@lrs.lt

Biuras Šiauliuose: Vilniaus g. 263-110
Biuras Kuršėnuose: J. Basanavičiaus g. 5-11